2 minutės skaitymo

Labas, 

Kas yra hierarchija? ”visumos dalių ar elementų išsidėstymas eilės tvarka nuo aukščiausio iki žemiausio. Būdinga įvairioms socialinėms, politinėms, lingvistinėms ir kitoms sistemoms.” 

Aš jau seniai norėjau pakalbėti šia tema. 

Kodėl? 

Pastebėjau autoritetus dar vaikystėje ir visada jaučiau, kad tai nėra teisinga. Aš nemėgstu hierarchinės sistemos ir manau, kad ji neveikia. Bet ji visur. Pradedant nuo šeimos, einant į darbą, valstybėse, bilijonus uždirbančiuose žmonėse ir pan. Mokyklose, draugystėse. Visur. 

Visada yra kažkas ”geriau”. Kažkas turi ”aukštesnį” autoritetą.  

Tėvai naudoja tai prieš vaikus, vadovai prieš savo komandas. Politikai prieš valstybės gyventojus.  

Blogiausia viso to dalis, kad tau neleidžiama apklausti žmonių, kurie yra viršuje. Lietuvoje, mes negalim klausinėti senų žmonių, nes juk jie žino geriau, ir viskas. Jeigu klausinėji savo valdžią, esi nutildomas. Jei  klausinėji Holivudą, spėk – tavęs nebelieka. 

Mano nuomone, tai neveiksminga.  Mes visi turėtume būti ten pat. Kiekvienas turėtų būti atviras. Gerbiamas. Būti svarstomas. Kiekvienas nusipelno tų pačių dalykų. Mes turėtume bendradarbiauti. Jeigu kažkas puikiai moka matematiką, bet kitas gabus menuose, tai nereiškia, kad kažkuris yra geresnis. Ne. Jie abu atneša vertės. Abu nusipelno egzistuoti. Jie kitokie. Bet jie abu geri tokie, kokie yra.   

Kai mes gyvename hierarchijoje mes neigiame tam tikrus dalykus ir žmones. Mes turėtume bendradarbiauti ties savo skirtumais, o ne padaryti juos mūsų priešais.  

Kartosiu tiek, kiek reikės. Neapykanta naikina viską, o meilė sukuria ryšį. Kai mes galvojame, kad esame geresni nei kiti, taip mes sukuriam neapykantą. Bet jei mes mąstytume, kad visi esame tokie patys, tik skirtingais pliusais ir minusais, tai atneša meilę ir priima kiekvieną.  

Aš tik nežinau, kaip atsikratyti hierarchijos. Mes esame taip prie jos  pripratę ir neįsivaizduojame, kad galime gyventi be jos. Kitaip sakant, ką žmonės vadina Utopija.  

Nuoširdžiai, bet kam mums reikia lyderių? Kodėl mums reikia, kad kažkas būtų viršesnis už mus? Jeigu mes visi nusipelnytume pagarbos, meilės, būtume priimti ir suprasti? 

Mano mama visada vadino mane svajokle. Kad aš svajoju visada, nes to kaip noriu – niekada nebus.  

Kodėl ne?  

Kodėl norėti visiems gero šioje žemėje mes laikome fantazija? Mes ir taip turime tiek daug blogų dalykų. Kodėl nepradėt turėt gerų dalykų visiems ir viskam? 

Metas keistis. Ir jeigu aš galiu įsivaizduoti, kad kiti gyvena gerus gyvenimus, kodėl negali ir tu?