Skaitymo laikas 17 minučių.

Sveiki, šiandien kalbėsiu apie finansinį/ekonominį smurtą. Aš suvokiau, kad nepabaigiau kalbėti apie psichologinį smurtą ir pamiršau prievartinę kontrolę (ang. Coercive control). Kitas įrašas bus būtent apie tai.  

Kas yra finansinis/ekonominis smurtas? 

Ekonominis smurtas šeimoje – “tai kito žmogaus kontrolė per pinigus. Kai vienas partneris riboja kito finansinę laisvę: draudžia dirbti, atima pajamas, kontroliuoja išlaidas, pasisavina turtą. Kartais tai vyksta atvirai – su grasinimais ar pažeminimu, o kartais – tyliai, paslėptai ir manipuliuojant per „rūpestį”: „Aš geriau žinau, aš pasirūpinsiu, negalvok apie tai “. Iš pagalbos moterims linija tinklalapio. Ekonominis smurtas šeimoje: kai pinigai tampa kontrolės ir manipuliavimo priemone – Pagalbos moterims linija 

Jungtinės Karalystės moterų pagalba neseniai pasidalino šiuo įrašu, kaip ekonominis smurtas gali atrodyti: 

• Kontroliavimas kur tu gali išleisti pinigus ir kur ne. 
• Privertimas pakeisti testamentą 
• Tave verčia parduoti nuosavybę be tavo sutikimo.  
• Verčia jus perduoti savo paskyrų valdymą (tai gali apimti prisijungimo duomenų keitimą) 
• Neleidžia eiti į darbą arba eiti studijuoti 
• Prašo pagrįsti kiekvieną pirkinį. 
• Atidaro kreditines korteles, banko paskolas tavo vardu arba verčia prisiskolinti 
• Verčia tave užrašyti visas sąskaitas savo vardu 
• Pasiima tavo ar tavo vaikų gimtadienio ar sutaupytus pinigus 
• Stebi kiek išleidi ir tavo internetines paskyras. 

Mano asmeninė patirtis 

Aš bandžiau kiek įmanoma sudėlioti viską į kategorijas ir duoti skirtingą ekonominio smurto pavyzdį. Visi pavyzdžiai susiję su finansais. Aš tik nežinau kaip geriausiai pavadinti tam tikrą situaciją.  

Visos moterys išnaudoja vyrus dėl pinigų???? Išmokina tave jaustis kaltai ar jų gailėtis 

Pirma raudona vėliava, kurią aš pastebėjau savo buvusiame vaikine, kad jis nuo pat santykių pradžios skundėsi, kad moterys nori tik vyro pinigų. Ieško tik turtingų vyrų. Jo nuomone, viskas turėtų būti po lygiai. 

Aš kažkodėl užsibrėžiau jam įrodyti, kad tai netiesa. Ne visos moterys tokios. Kodėl? Nes pati nebuvau tokia. Aš irgi maniau, kad viskas turi būti po lygiai.  

Taigi, ką jis čia padarė? Pirmiausia nužemino mane ir privertė pasijausti kaltai. Jis norėjo užtikrinti, kad nesiginčysiu su juo ir man bus jo gaila (jis man pasakojo, kad visuose pasimatymuose jam reikėjo mokėti už viską). Tai suveikė man. Man jo buvo gaila. Tuo pačiu jis pastatė man ribą – nedrįsk iš manęs prašyti pinigų, nes kitaip reiškia, jog tau tik rūpi vyro piniginė. Atvirkštinė psichologija.  

Nesvarbu ar tai vyras, ar moteris, bet jeigu kažkas jums kažkuo skundžiasi, atkreipkite dėmesį. Jie rodo, kas tokie yra. Kai žmonės stato kitus į rėmus, tai reiškia, kad jie žiūri pro juodus ir baltus akinius – kas nėra teisinga. 

Kontrolė pasislėpusi per finansinę lygybę 

Vis dėl to, aš nepagalvojau apie tai, koks didelis mūsų atlyginimų skirtumas. Jis tuo metu gaudavo trigubai daugiau nei aš ir mes vis tiek už viską mokėjome po lygiai – už maistą, mokesčius, nuomą ir pramogas (nors mes retai kur eidavom). Jis kaltino mane, kad aš negaliu dirbti pilno etato ir uždirbti tiek pat kiek jis. Aš negalėjau dirbti pilno etato nes buvau pilno kurso studentė. Kai mes viską dalindavom per pusę, man vis tiek daug buvo pigiau, aš apie tai ir net negalvojau. Taip pat noriu paminėti pasitikėjimą. Aš juo pasitikėjau. Pasitikėjau, kad jis linki man tik gero ir viską ką jis daro bus atsižvelgta ir į mano poreikius. Deja, žmonės, kurie smurtauja rūpinasi tik savimi ir savo gerbūviu.  

Paaiškinsiu kaip lygybė turėtų būti. Tavo partneris atiduoda 50% iš savo atlyginimo ir tu atiduodi 50% savo atlyginimo ir dedat į sąskaitą kartu. Tam, kad lygybė veiktų, jus abu turėtumėt uždirbti tiek pat. Jeigu kažkuris uždirba daugiau, vadinas turi ir duoti daugiau. Ko mano buvęs vaikinas nepadarė netgi kai jis gaudavo trigubai, po to dvigubai daugiau ir ne vienerius metus.

Vertimas investuoti kaip manipuliacijos taktika – netikros ateities planai, kurie priverčia priimti sprendimus, kurių nenori 

Kita raudona vėliava (aš jų daug praleidau) tai, kad jis kalbėjo apie investavimą nuo pat santykių pradžios. Pastoviai. Kiekvieną dieną man sakydavo, kad aš privalau investuoti, nes kitaip, švaistau savo pinigus. Tuo metu aš vos turėjau pinigų maistui ar asmeniniams dalykams (viskas prasidėjo prieš mums įsikraustant kartu gyventi), tai nors ir informuoti apie investavimą yra gražu, spausti kažką investuoti, kai jie akivaizdžiai negali – yra kontrolė.  

Kai aš sakydavau, kad negaliu to daryti, jis man atsakydavo, kad galiu investuoti bent 1 svarą ir jau bus gerai.  

Niekas neturėtų tavęs spausti ar keisti tavo nuomonės kaip tu turėtum elgtis su pinigais. Tai yra tavo pinigai ir tu gali daryti tai, ką nori.  

Galiausiai, po kelerių metų proto knisimo, jis įtikino mane investuoti. Bet paskutinius metus prieš išsiskyrimą. Bet vėlgi, tai nebuvo mano sprendimas ir aš nenorėjau to daryti. Aš buvau priversta. Jis norėjo, kad investuočiau į LISA (tai yra tokia investavimo forma Jungtinėje Karalystėje, kur investuoji pinigus būstui pirkti ir valstybė papildomai išmoka priedą. Bet tu negali pasiimti tų pinigų, nes kitaip gauni baudą. Tuos investuotus pinigus tu gali išleisti tik kai perki būstą, esi ligotas arba pasieki pensijos amžių). Vien dėl šių taisyklių, aš nenorėjau investuoti į LISA. Bet mano buvęs vaikinas man pasakė: tai jeigu tu neinvestuoji, vadinasi nenori kurti ateities su manimi? Tai reiškia tu nenori būti kartu? 

Žodžiu, aš privalėjau investuoti, kad įrodyčiau jam (kaip garantas), kad aš noriu būti  su juo santykiuose. Aš aišku sutikau, nes pasijaučiau kalta. Matai, jeigu aš neinvestuoju, vadinasi aš noriu išsiskirti su juo. Tokia protinga manipuliacijos taktika. 10 balų jam už tai duodu.  

Banko paskyros kontrolė ir sąskaitų kontrolė 

Mano buvęs vaikinas norėjo turėti bendrą banko sąskaitą juo nuo pat pradžių, kad būtų lengviau mokėti mokesčius, už maistą ir už keliones. Bet jam nepatiko jokie bendros sąskaitos pasiūlymai iš bankų (pabrėžiu šitą, nes manęs jis niekada neklausė), taigi mes naudojome jo kortelę, nes jis turėjo 2 korteles. Turiu paminėti, kad labai ilgai aš net neturėjau prieigos prie sąskaitos ir turėdavau jo prašyti, kad man parodytų kiek mes turime ir panašiai. Kai jis galiausiai surado būdą kaip man prisijungti, tai nebuvo paprasta, nes jis vis tiek turėjo patvirtinti prieigą ir mano reikėjo papildomos programėlės tam ar kažkas tokio. Kadangi buvo per sunku, aš vis tiek jo prašydavau parodyti.  

Jungtinės Karalystės moterų pagalbą davė įdomų pavyzdį – Verčia tave užrašyti visas sąskaitas savo vardu. Mano atveju buvo atvirkščiai. Mano buvęs vaikinas kūrė visas paskyras mokesčiams mokėti, jo vardas ir kortelė buvo visose paskyrose. Jis rinkosi planus ir įmones, kurioms reikėjo mokėti. Pavyzdžiui, internetas, vanduo ir pan.  

Tavęs nužeminimas pasakant, kad tu nemoki elgtis su pinigais 

Vėliau jis pradėjo man sakyti, kad aš nežinau kaip elgtis su pinigais ir esu nemokša. Jis man rodydavo vaizdo įrašus per YouTube apie tai, kaip žmonės elgiasi su pinigais ir kaip aš to nedarau (daugiausiai ten buvo apie investavimą), ar kad mano mąstymas apie pinigus yra blogas. Tai priversdavo mane nuliūsti.  

Lygybė naudojama kaip paslėpti neapykantą moterims 

Kai mes persikraustėme į Škotiją, aš negalėjau iškart surasti darbo, bet turėjau kažkiek santaupų ir mes vis tiek už viską mokėjome po lygiai, bet namų ruošos darbai (jis buvo už lygybę, bet kai klausimas ateidavo ties namų tvarkymų, staiga tai buvo tik mano darbas). Kai man nebeliko santaupų, jis man paskolino pinigų, bet aš viską grąžinau, kai tik pradėjau dirbti. Kai aš pasakiau jam, kad jis nieko netvarko namuose ir negamina maisto, jis man atsakė, kad aš vis tiek nedirbu ir neturiu ką veikti (kas nebuvo tiesa, nes aš kūriau YouTube vaizdo įrašus, rašiau savo tinklaraštį). Jis labai pyko, kad aš pastebėjau, jog už viską mokame po lygiai, bet jis netvarkė namų ar gamino maisto taip pat, kaip aš.  

Dvigubi standartai – tu negali to pirkti, bet aš galiu + manipuliacijos taktika – kaltės pervertimas ir atšvaito metodas.  

Kartais kai mes eidavom į parduotuvę kartu, aš tuo pačiu nusipirkdavau kažko ko man reikia. Bet aš visada pervesdavau tą sumą atgal į mūsų bendrą sąskaitą. Keletą kartų, jis padarė taip pat, bet kai aš priminiau jam, kad jis turi pervesti pinigus atgal, jis nesutiko. Jis pasakė, kad 2 svarų už šampūną ar dušo želę jam nereikia pervesti, tuo pačiu pridūrė, kad kai aš perku, aš niekad nepervedu atgal. Kas buvo absoliutas melas, nes jis reikalaudavo, kad aš pervesčiau atgal ir nesustodavo priminti, kol to nepadarydavau. Ir aš visad pervesdavau atgal tą pačią dieną.  

Aš priminiau jam, kad mes susitarėme už viską mokėti po lygiai, todėl jis privalo pervesti sumą atgal. Kai aš pradėjau ginčytis ir stovėti už save, jis supyko. Tada agresyviai pasakė, kad aš privalau sumokėti pusę sumos už mašiną, kurią jis nusipirko, jeigu jau mes susitarėm už viską mokėti po lygiai. Jis tvirtino, kad mašiną pirko MUMS, ŠEIMAI ir kad aš tą mašiną irgi naudoju ( sėdžiu mašinoj, kai jis vairuoja, nes aš juk neturiu teisių) ir, kad ateityje aš vairuosiu šią mašiną anot jo kai mokysiuos teisių (koks planuotojas, kai jis norėdavo tiktai, kai aš siūlydavau ateities planus man būdavo pasakyta – ne). Kai jis pradėjo kalbėti apie mašiną, mano buvo šokas ir aš pamenu paklausiau, prie ko mūsų mažas apsipirkimas susijęs su jo mašina?? (jeigu pastebėjai manipuliacijos taktiką – puiku). Tačiau jis vis tiek stovėjo už savo argumentą. Jis pasakė, kad dabar lauks kada aš jam sumokėsiu pusę dalies už jo mašiną.  

Nors tai nėra labai svarbu, bet keletą dalykų: jis pats nusprendė, kad jam reikia mašinos. Tai buvo visiškai jo sprendimas, aš šiaip net buvau prieš. Jis rinkosi mašiną, aš net nebuvau ten, kai jis ją pirko. Jo vardu buvo nupirkta mašina, tai reiškia, kad jis buvo savininkas. Jis naudojo ją važiuoti į darbą kiekvieną dieną. Aš tik kartais važiuodavau kartu į maisto parduotuvę, ar kai kraustėmės iš Leicester į Glasgow, ar kai keletą kartų varėm į Edinburgą ir vieną kartą 3-ijų dienų kelionę į Škotijos kitą miestą. Tai aš beveik nebūdavau toje mašinoje palyginus su juo.  

Pridedant prie šių faktų, aš mokėjau pusę sumos už jo mašinos draudimą kiekvieną mėnesį (net kai nedirbau, pakol pasakiau jam, kad aš nedirbu ir negaliu mokėt), prie to pačio aš mokėdavau jam už benziną, kai važiuodavom kažkur toli (bet mes beveik nevažiuodavom taip toli) Aš prisiminau, kad kai jis nusipirko mašiną, aš jo paklausiau, kaip jis norėtų daryti dėl benzino ir panašiai. Jis paprašė manęs mokėti pusę sumos už mašinos draudimą, nes anot jo aš ją naudosiuos irgi. Deja, aš nepaskaičiavau kiek daug pinigų praradau palyginus su juo. Jis naudojo mašiną beveik kiekvieną dieną, kur aš mašinoje būdavau gal vieną kartą per savaitę ir tam, kad nuvažiuoti į maisto parduotuvę. Aš praradau šimtus, bet ar jam rūpėjo? Ne, jis mane kaltino irgi. Pasakė, kad mano kaltė, jog aš pasirinkau mokėti už jo draudimą ir turėjau žinoti geriau. Mano gera širdis, jo nesustabdė naudotis manimi.  

Kadangi mano pateikti argumentai, kodėl aš nemokėsiu už mašiną jam netiko. Man teko eiti ieškoti pagalbos į internetą, ieškoti forumuose kas buvo panašioje situacijoje. Aš ne tik radau informaciją, kuri gynė mano poziciją, bet žmonės rašė, kad net neturėčiau mokėti už jo draudimą ir maximum tik už benziną. Taigi, kiek daug pinigų jis gavo iš manęs ir naudojosi manimi?? Žiauriai pikta netgi dabar. Taigi, kas mūsų santykiuose išnaudojo dėl pinigų???? Tikrai ne aš. 😀 

Tavo pirkinių kontroliavimas net kai naudoji savo pinigus 

Apsipirkimas su juo visada būdavo sunkus, nes jis visada klausdavo manęs, kodėl man reikia tam tikrų maisto produktų, kad turėčiau rinktis pigesnius ir pan. Nesupraskit manęs klaidingai, kai mūsų finansinė situacija buvo labai gera ir mes abu jautėmės patogiai su savo pirkiniais, aš galėjau pirkti kokį maistą tik norėjau, bet kadangi mes pirkdavom iš mūsų bendros sąskaitos, man jis neleisdavo pirkti produktų, kurie anot jo buvo per brangūs. Jis pastoviai klausinėdavo, kodėl perku tam tikrą maistą tiek, kad mane užkniso ir aš tiesiog pradėjau naudoti savo pinigus, kad jis man nieko nebesakytų. Bet jo tai nesustabdė (nes juk aš geriau investuočiau nei pirkčiau braškes, tiesa). 

Vienas iš pavyzdžių, kaip jis kontroliavo mano pinigus įvyko Edinburge. Ten buvo tokia mugė ir daug fainų menininkų pardavinėjo savo kūrybą. Man labai patinka tokios mugės ir aš visada noriu palaikyti menininkus. Tuo metu finansiškai aš jaučiausi gerai ir galėjau sau leisti ką nors nusipirkti. Deja, mano buvęs vaikinas pradėjo pykti ant manęs kol mes vaikščiojome mugėje ir aš buvau tokia laiminga, kad net negalėjau nuspręst ką čia tokio nusipirkus. Kadangi aš pastebėjau jo pyktį, mes išėjome iš mugės ir aš pradėjau klausti, kas nutiko? Kodėl jis toks piktas? Jis paaiškino, kad aš noriu kažką pirkti iš mugės, ko, jo manymu, man nereikia ir kad aš geriau investuočiau tuos pinigus. Man buvo šokas.  

Kai aš jam pasakiau, kad jis perka ką jis nori už savo pinigus ir aš niekada jam nesakiau, kad jis negali pirkti ar, kad neturėtų, jis tada nutilo. Bet aš vis tiek nieko nenusipirkau, nes man sugadino nuotaiką ir mes po to gan greit važiavome atgal namo. Būtent tuo pačiu metu, jis nusipirko sau antrą porą valdiklių rinkinį žaidimams. Jam jų nereikėjo. Jis tiesiog norėjo jų. Ir mano reakcija buvo – gerai, jo pinigai. Bet kai ateidavo ties mano pinigais, visada prasidėdavo drama ir pykčiai. Net kai norėdavau nusipirkti makiažą ar naujus drabužius. Jis pastoviai klausinėdavo kodėl man to reikia, kiek tai kainuos ir kodėl aš neinvestuoju geriau. PASTOVIAI. Kai kažkas vis prie tavęs kabinėjasi, galiausiai tu nustoji kažką daryti, nes tiesiog nebegali klausyti to pačio kiekvieną kartą.  

Kitas dalykas, kai aš buvau geroje finansinėje padėtyje, aš norėjau nusipirkti naują nešiojamą kompiuterį. Na, man iš tikrųjų reikėjo, nes turėjau vieną kuriam buvau daugiau nei 10 metų ir jis buvau panaudotas. Bet mano buvęs vaikinas tam nepritarė. Jis pasakė, kad man nereikia naujo kompiuterio ir, kad galiu naudoti jo kompiuterį savo montažui (aš tuo metu kūriau YouTube vaizdo įrašus ir ne, jų nebėra mano paskyroje). Tu galėtum sakyti, nu va, kaip gražu iš jo pusės. Ne. Tai vėl yra kontrolė ir aš tik tą supratau po skyrybų. Jis kontroliavo kaip aš leidžiu savo pinigus. Man reikėjo būtinai naujo nešiojamo kompiuterio. 2025 metais baigėsi Windows 10 licenciją ir kadangi mano kompiuteris buvo per senas, aš negalėjau instaliuoti Windows 11 licencijos. Taigi, po skyrybų, kai finansiškai man buvo labai sunku, man prie to pačio reikėjo pirkti naują kompiuterį. Jeigu būčiau neleidusi jam kontroliuoti manęs (prašau prisiminti, kaip jis man plovė smegenis ties tuo, kad aš nemoku elgtis su pinigais, kad jaučiausi nepasitikinti savimi ties tuo daugiau), aš būčiau galėjusi nusipirkti gerą, kokybišką naują kompiuterį, bet ne, vietoj to investavau į tą LISA. Taip pat aš tapau priklausoma nuo jo, nes turėjau naudotis jo kompiuteriu. Sveikas partneris būtų padrąsinęs pirkti naują kompiuterį, o ne atvirkščiai.

Laiko kontroliavimas per pinigus ir prievartinė kontrolė 

Išeiti kažkur su buvusiu vaikinu buvo sunku, nes visada prasidėdavo pokalbiai – tai kiek čia kainuos? Kam leisti pinigus jeigu galime būti namuose? Eiti į kavinę? Galime pagaminti namuose. Eiti į kino teatrą? Filmą galim pažiūrėt namuose. Nori kažkur keliauti? Kuo pigiau ir pasivaikščiojimai po gamta buvo priimtiniausia. Eiti į renginius? Pinigų švaistymas. Kažkada pasiūliau jam eiti mokytis salsos šokių. Jo atsakymas – kam leisti pinigus, jeigu galim per YouTube rasti pamokas. Pašokom pagal kelis video pakol jis nebenorėjo daugiau.  

Tokia kontrolė yra ir prievartinė kontrolė, nes jis ne tik kontroliavo kur leisim pinigus ar kur ne, bet ir kontroliavo kaip aš leidžiu savo laiką.  

Bombardavimas meile ir realybė – kaip jie priverčia pasijausti ypatingai, bet kai turi tave santykiuose, jie atsitraukia.  

Jeigu neskaitei, prieš tai įrašuose apie psichologinį smurtą aš dalinausi, kad pačioje santykių pradžioje, buvau sunkioje padėtyje su pinigais ir mąsčiau apie studijavimą nuotoliniu būdu iš Lietuvos. Mano buvęs vaikinas verkė, ir žadėjo viską už mane sumokėti, kad aš tik likčiau Anglijoje. Kaip viskas pasikeitė po kelerių metų… Na tai buvo bombardavimas meile ir netikri pažadai. Aš džiaugiuos, kad buvau išmokyta gerai ir nesutikau, kad jis mokėtų už mane, kitu atveju, jis tikrai būtų panaudojęs tą prieš mane. Kai 2022 išėjau iš darbo Starbuckse aš kažkiek turėjau susitaupius pinigų ir mūsų nuoma buvo pigi. Galvojau, kad darbą rasiu lengvai. Bet nebuvo lengva, užtrukau apie 5-6 mėnesius. Tą pačią vasarą mes planavom važiuoti į Lietuvą (ir prieš tai varėm į Slovakiją), bet kadangi aš nedirbau, mano buvęs vaikinas pasakė, kad mes neskrisim į Lietuvą. Mano netgi draugas iš Lietuvos siūlė užmokėti už mano kelionę, kad galėčiau su visais susitikti Lietuvoje, bet mano buvęs vaikinas to net nepasiūlė. Net kai sakiau, kad grąžinsiu jam pinigus atgal, jo atsakymas buvo ne.  

Kita akimirka buvo, kai nebedirbau Starbuckse ir norėjau su buvusiu vaikinu išeiti kavos nusipirkti. Man jis pasakė: kur tu eisi? Tu neturi jokių pinigų.  

Iš tikrųjų juokinga matyti, kaip kažkas drąstiškai pasikeičia. Nuo siūlymo mokėti mano nuomą ir viską, kad tik likčiau Anglijoje su juo, iki negalėjimo nupirkti 1 kavos puodelio. 😀  

Gyvūnai, kaip įrankis kontroliuoti finansus  

Su gyvūnais gali būti ne taip akivaizdu, bet noriu pasidalinti mano pavyzdžiu. Mes turėjom 2 degučius (mažus gyvūnėlius), kai jie tapo didesni, jiems reikėjo didesnio/normalaus narvo. Mano buvęs vaikinas nesutiko pirkti didesnio. Taip pat su jų žaislais ar skanėstais. Jis nesutikdavo pirkti jiems skanėstų ar žaislų, ir sakydavo, kam pirkti, jeigu jie vis tiek sugriaužia viską (nors tame ir yra esmė). Pirkdavom skanėstą ar naują žaislą tik tuomet kai jis norėdavo ar galvodavo, kad reikia ir užsisakydavom iš AliExpress, kad būtų kuo pigiau. Taip pat dėl mažo narvo, mums reikėjo jį išvalyti kas savaitę, nes greit pradėdavo smirdėti. Bet nuo tada kai aš gyvenu viena, aš nupirkau jiems normalų ir didelį narvą. 5-ių aukštų! Geriausias dalykas, kad man nereikia jų narvo valyti kas savaitę. Dabar valau tik kas 3 savaites. 😊  

Dalinames dalykus per pusę ar kontroliuojam? 

Galiausiai mūsų skyrybos ir finansai. Buvo košmaras. Jeigu dar nesupratai, bet mano buvęs vaikinas kontroliavo viską. Kontroliavo mane 100%. Taigi, kai mes išsiskyrėm aš nenorėjau leisti jam kontroliuoti paskutinių sprendimų, bet deja, privalėjau, nes buvo arba taip kaip jis pasakė, arba niekaip.  

Na, iš vienos pusės aš džiaugiuos, kad už viską mokėjom per pusę. Aš atėjau iš tokios aplinkos, kad kai kas nors yra tavo šeimos narys ar draugas – pinigai nėra svarbu. Lietuvoje, mes su draugais nupirkdavom vienas kitam kavos ar maisto, ir neskaičiuodavom kiekvieno cento. Ne tame buvo esmė. Jeigu mano draugė turėjo pinigų, bet aš ne, ji nupirkdavo už mane. Jei aš turėjau pinigų, bet mano draugė ne, tuomet aš nupirkdavau už ją. Visiškai paprastai. Kainų skirtumas? Nebuvo svarbu. Tai savo buvusį vaikiną aš laikiau kaip šeimos narį, todėl man pinigai nebuvo svarbu.  

Kaip mes skyrėmės mums reikėjo pasidalinti baldais ir daiktais, kuriuos pirkom kartu. Man asmeniškai tuo metu mažiausiai rūpėjo pinigai. Aš tiesiog norėjau keletos baldų savo daiktams ir viskas. Nenorėjau imti daug, nes man kraustytis buvo žymiai sunkiau. Mano buvęs juk turėjo mašiną, aš ne, todėl jis galėjo paimti daugiau.  

Aš jam pasiūliau, nesirūpint kiek viskas kainavo ir tiesiog paimti ko mums reikia. Bet mano buvęs vaikinas tam pasakė – ne. Mes turėjom sudaryti sąrašą visko ką pirkom, rasti tų baldų ar daiktų kainas (mes ėjom į internetinius puslapius ir banko išrašus rasti kiek sumokėjom) ir tuomet viską dalintis po lygiai pagal sumą.  

Galiausiai gavos taip, kad jis neėmė daug. Man liko daugiausia dalykų ir aš turėjau jam užmokėti atgal sumą už juos (įdomu, kada man jis grąžins pinigus aš sumokėjau už jo mašinos draudimą??) ir dar ‘’geriausiai’’ daiktų ar baldų, kurių nenorėjom nei vienas, AŠ TURĖJAU PARDUOTI ir pervesti jam pusę sumos atgal. Jis absoliučiai neįsitraukė į daiktų pardavinėjimą ir man buvo taip pikta. Vienintelis dalykas ką jis padėjo tai išnešti šaldytuvą iš buto. Nes aš kai galvojau kas saugiau – jam ateiti į butą ar 2 nepažįstamiems vyrams ateiti į butą, žinoma, kad rinkausi buvusį vaikiną.  

Jeigu sakysi, nu bet gi sąžininga, viską pasidalinot po lygiai. Ne tame esmė. Jis nesutiko priimti kompromiso. Mes turėjom daryti taip, kaip jis norėjo. Tai yra kontrolė ir smurtas. Mes mokėjom už viską po lygiai, bet jis sprendė, kaip dalinsimes baldais ir pinigais. Nesupraskit klaidingai, aš bandžiau ginčytis, bet jis tiesiog viską apsunkino ir padarė dramą. Prieš man su juo sutinkant, jis buvo atsisakęs paimti bet kokį baldą ir sakė, kad aš jam dabar privalėsiu už viską atgal sumokėti. Dar ant viršaus jis mane vadino savanaudę, kad MAN RŪPI TIK PINIGAI ir, kad aš noriu JO PINIGŲ. 😀 kaip matot, su juo ginčytis nu tiesiog buvo beprasmiška.  

Kadangi man buvo gana, aš pabaigoje sutikau su viskuo, kad viskas tik lengviau baigtųsi. Bet kokį pragarą man reikėjo pereiti 1,5 mėnesio kol dar gyvenom kartu prieš jam išsikraustant – nelinkiu nei vienam.  

IŠVADA 

Nemaniau, kad turėsiu tiek daug aprašyti apie finansinį/ekonominį smurtą, bet kaip minėjau yra jame ir prievartinės kontrolės, apie kurią kalbėsiu kitą kartą.  

Tikiuosi yra dabar aiškiau, kaip kažkas gali naudoti pinigus kaip įrankį tave manipuliuoti ir naudotis tavimi. Pažiūrėkit į pasaulį, kur žmonės kiekvieną dieną manipuliuoja vieni kitus dėl pinigų, nuosavybės ir panašiai. Netgi mūsų valstybė tą daro.  

Žmogus, kuris turi sveiką santykį su pinigais bus dosnus. Žmogus, kuris palieka arbatpinigius, gali už tave sumokėti ir niekada neprikaišios tau to. Tas, kuris nespaus tavęs priimti sprendimus su pinigais, kurių tu nenori priimti.