Labas, žiūrėjau vieną YouTube vaizdo įrašą, bet nedėsiu nuorodos, nes žmogus, kuris daro interviu gan kontraversiškas ir nenoriu, kad darytų įtaką mano įrašams, nes žmonės, kurie jie kalbina yra įdomūs.
Interviu buvo apie sinchronizacijas ir 4-tą dimensiją. Jeigu nežinojai, man labai patinka astronomija, paralelinės visatos, kvantinė fizika ir mechanika. Mane aplamai domina daug dalykų. Pasaulis įdomus.
Šis interviu įkvėpė mane ir aš pagaliau nusipirkau Carlo Gustavo Jungo knyga apie sinchronizaciją (neradau lietuviškos versijos, bet knyga vadinasi – Synchronicity: An Acausal Connecting Principle). Ši knyga atvėrė man akis.
Mano išvada, kad sinchronizacijos ateina iš ketvirtos dimensijos ir tai yra jų kalba, kurią mums reikia išmokti. Bet pakalbėkim plačiau.
Kas yra sinchronizacija?
“Sinchronizacija yra terminas, kurį sukūrė šveicarų psichologas Carlas Jungas. Jis apibūdina tai kaip reikšmingą sutapimą tarp dviejų ar daugiau įvykių, kurie neturi priežastinio ryšio, bet yra prasmingi stebėtojui. Kitaip tariant, tai yra sutapimai, kurie atrodo per daug reikšmingi, kad būtų tik atsitiktinumas”.
“Svarbu pabrėžti, kad sinchronizacija nėra tas pats, kas priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad vienas įvykis nesukelia kito. Vietoj to, tai yra du įvykiai, kurie atsitinka tuo pačiu metu ir turi reikšmę stebėtojui. Ši reikšmė yra asmeninė ir subjektyvi, priklausanti nuo individualios patirties ir įsitikinimų”.
Mano žodžiais, kai viskas pradeda atitikti. Kai pastebi filmo pavadinimą ir po valandos draugas parašo ar norėtum nueiti pažiūrėti to filmo. Arba pagalvoji apie draugą ir jis tau parašo arba paskambina. Sinchronizacija taip pat yra skaičiai. Kai kurie juos vadina angelų skaičiais. Pavyzdžiai – 111, 888, 99, 1313, 1221, 4455 ir pan. Taip pat simboliai, vardai, spalvos, daiktai ar dainos.
3 dimensija
Tai apie ką mane įkvėpė tas interviu? Pirmiausia pradėkim nuo 3-čios dimensijos. Mes esame joje. Mes turime 2 puses, bet retai pagalvojame apie viduriuką. Viduriukas tai yra jungtis tarp dviejų pusių. 3 dimensija yra jungtis (jeigu per sunku suprasti, tuomet pagalvok apie baltą ir juodą mąstymą).
Apsisukę aukštyn kojomis / dabar viršus yra apačia / kaip viršuje, taip ir apačioje – tai yra 2 dimensijos, bet yra ir trečia.
Mes esame vištos ir kiaušinio klausimas
- Sąmonė ir pasąmonė = žmogus
- Moteris ir vyras = vaikas
- Ateitis ir praeitis = dabartis
- Emocija ir mintis = veiksmas
- Elektronas ir protonas = neutronas
- Dažnis ir vibracija = energija
- Ying ir Yang = jungtis
- Mokslas ir Dvasingumas = jungtis
- Juoda ir balta = pilka
Ar mes sukūrėme visatą ar visata sukūrė mus? Kas yra tarp mūsų ir visatos? Eteris?
4 dimensija
4 dimensija kažkas už mūsų suvokimo ribų. Mes galime girdėti jos aidą, bet mes negyvename joje. Pasak C.G. Jungo, 4 dimensiją sudaro laikas, sinchronizacija, priežastingumas ir erdvė. Galima sakyti, kad mes esame 4 dimensijos šešėlis.
Bet netiesiogine prasme. Molekulių ir atomų prasme, iš to ko esame sudaryti. Mažesnis, didesnis arba atvirkščiai. Aukštesnis, žemesnis. Tai, jeigu mes sutinkame, kad aukštesne dimensija neturėtų būti kvestionuojama, tuomet tai yra faktas, kad ji egzistuoja. Nes visada yra kažkas mažesnis arba didesnis.
Yra didesnių dalykų, labiau protingų nei žmonės. Žmonės nėra protingiausi, nes mes visko nežinome. Yra žymiai protingesnių būtybių nei mes. Nors mes ir neturime tokio lygio žinių, bet jos prasiskverbia. Lygiai taip pat kaip šviesa prasiskverbia per mažą skylutę. 4 dimensija prasiskverbia per sinchronizacijas.
Mes nekalbame 4 dimensijos kalba, nes mes joje negyvename. Vis dėlto, aš manau, kad sinchronizacija yra tos dimensijos kalba. Pavyzdys, gyvūnai. Naminiai gyvūnai ar net laukiniai supranta mūsų kalba iki tam tikro lygio, pagal balso toną, veido išraiškas ar energija ir emocijas. Lygiai taip pat ir mes suprantame juos – iki tam tikro lygio, nes mes juk nekalbam jų kalba.
Viena prasme mes esame įstrigę žemėje taip pat kaip ir mūsų naminiai gyvūnai namuose, negalime išeiti už ribų. Na, galime, bet yra daug kliūčių ar bent jau mes manome, kad yra kliūčių. Mes įstrigę 3 dimensijoje, bet yra kelias į ketvirtą.
Būtent ketvirtoje dimensijoje ateina sinchronizacijos. Joje viskas susiję tarpusavyje, sinchronizacijos yra tarsi aidas mums.
Tu gali klausti, bet tai kas bando su mumis komunikuoti per sinchronizacijas? Aš manau kažkas ką mes vadiname dvasiniais gidais, angelais, aukštesne savo versija ir kai kurie gali galvoti apie Dievą/Dievus. Sinchronizacijos yra mums lengviau pastebimos ir suprantamos, bet mes nesuvokiame visos kalbos. Simboliai yra kalba taip pat. Mes tiesiog negalime jos suprasti dėl mūsų riboto proto.
Tai kaip mums išsilaisvinti iš 3 dimensijos ir eiti į aukštesnį būvį?
Tam, kad išsivystyti į 4 dimensiją, mums reikia pradėti mąstyti už 3 dimensijos ribų. “Paleisti priklausomybę nuo savęs”. – Dr. Donald Hoffman mintis kurią išgirdau per jo interviu iš vaizdo įrašo apie kurį užsiminiau pradžioje.
Paleisti ribotą suvokimą. Tiesiog paleisti. Jeigu mes esame apsėsti viena tiesa, mes negalime tobulėti. Mūsų protas beje, saugo mus nuo pokyčių. Mes netgi bandome kitus apsaugoti nuo pokyčių. Mes bijome 4 dimensijos ir dėl šios baimės mes grįžtame atgal į senus įpročius ir liekame žemėje arba 3 dimensijoje. Nes tai yra patogumas. Mūsų smegenys mąsto taip, kaip mes buvome išmokyti mąstyti nuo vaikystės – realiai programa. Kai gyvename tam tikra programa, ją sunku pakeisti, tiesa?
Lygiai taip pat kaip sunku pradėti naują dietą, pakeisti rutiną, nustoti vartoti alkoholį ar kitką. Mes visada linkstame ties tuo, kas mums pažįstama ir patogu. Bet tokiu būdu mes negalime pasikeisti ar tobulėti. Komfortas yra pokyčio priešas.
Apskritai, mes esame tokie užsiėmę, kad net negalvojame apie 4 ar net 5 dimensijas. Mūsų dėmesys viskam bet ne realybei. Realybe turiu omeny dabartį. Bet neturiu omeny gyvenimo tik dabartyje. Ne. Turiu omeny buvimo čia ir dabar, bet prisiminti, kad yra praeitis ir yra ateitis.
Nežinau iš kur doktrina atėjo, kad turime gyventi tik dabartyje, mes akivaizdžiai jos nesupratome teisingai. Pavyzdžiui, aš dabar gydausi nuo gyvenimo kurį turėjau ir pastebėjau, kad kartais kai kalbu su kitais žmonėmis, aš tiesiog atsijungiu ir nebesiklausau ką jie sako. Aš arba pradedu galvoti apie kažką kita, apie kitą žmogų arba apie kažką ką man reikia padaryti. Aš taip pat puikiai moku atsijungti nuo realybės, mano protas tiesiog atsijungia nuo mano kūno. Bet dabar aš pradėjau tą pastebėti ir bandau likti dabartyje. Būti realybėje su žmogumi su kuriuo esu ar vietoje kurioje esu. Tiesiog būti ten. Būti realybėje.
Priimti realybę kokia ji egzistuoja yra labai svarbu, nes mūsų realybė yra kuriama pagal mūsų perspektyvą, tiesa? Jeigu mes tiesiog leistume realybei būti tokia, kokia ji yra ir leisti dalykams vystytis patiems. Nebandyti kontroliuoti, ar pergalvoti, tiesiog leisti jai egzistuoti tokiai, kokia ji yra. Taip paleisti priklausomybę nuo savęs. Taip pradedi pastebėti dalykus, kurių nepastebėjai anksčiau ir atveri save galimybėms.
Investuok energiją į save ir daryk dalykus, kurie tave daro laimingu. Gyvenk dėl savęs. Mes negalime pakeisti kitų žmonių, bet mes galime pakeisti save. Ir tereikia 1 žmogaus kuris pradėtų keistis. 1 kitokio žingsnio. 1 kitokio sprendimo.
Ar egzistuoja 5 dimensija? Manau, kad taip. Galbūt tai kažkas ką mes vadiname – eteriu arba pasąmone.
Kažkuriuo momentu viskas susijungia ir taip pasąmonė yra sukuriama.
Kažkuriuo momentu viskas dingsta ir taip tuštuma yra sukuriama.
Kažkuriuo momentu viskas tampa susiję tarpusavyje. Jeigu 3 dimensija yra jungtis, tuomet 4 dimensija jungtys susijusios tarpusavyje.
Dar yra daug dalykų, kurių mes nežinome ir negalime pasiekti. Kol kas.
Bet mano išvada tokia – sinchronizacija yra 4 dimensijos kalba.