Manęs labai dažnai klausia ar aš tikiu likimu. Aš visada atsakau, kad nežinau. Mano pačios teorijoje yra taip, jog mūsų sielos dar prieš mums gimstant sukuria planą, pagal kurį gyvename. Bet aš tikiu ir galimybe rinktis, mes galime paveikti savo gyvenimą ir nuspręsti su kuo susitikti. Bet manau mes turime išpildyti savo likimą. Likimu vadinu aukštesne visatos prasme. Tarkim žmogus gali padėti visatai per mokymus, kalbėjimą ar tiesiog buvimą geresniu žmogumi.

Neseniai pažiūrėjau serialą – The Witcher. Ten labai daug minčių apie ženklus ir likimą. Todėl supratau, kodėl žmonės taip tuo tiki. Ir senovėje žmonės turėjo gilesnį ir taikesnį santykį su žeme. Dabar mes gyvename didžiuliame choase. Mes pametėme ženklus ir prasmes.

Aš rašau apie tai, nes praeitą dieną prašiau visatos ženklo. Norėjau žinoti ar sprendimas, kurį noriu priimti yra teisingas. Na, gavau ženklą. Kai kas įdomaus nutiko. Net jeigu būčiau padarius kitaip, visata užtikrino, kad vis tiek nutiktų pagal pirmąjį variantą.

Kartais mes bėgame nuo prasmės. Kartais likimas yra priešais mus, bet nenorime jo suprasti. Kartais prarandame tikėjimą. Bet visada reikia kalbėtis su visata. Kaip ir žinote, viskas susiję, todėl galiausiai atsakymai ateina.

Jei žmogus nenori tikėti likimu, viskas gerai. Tai kiekvieno pasirinkimas. Bet reikia žinoti, kodėl gyveni. Taigi, aš nusprendžiau eiti savo keliu. Žinau jis nebus lengvas, bet gyvenimas juk yra stebuklas. Viskas yra maži stebuklai.

Aš dar manau, kad svarbu suprasti kaip keičiasi likimas kai renkames puses. Gerą arba blogą. Čia mes galime išreikšti savo valią. Tik reikia rinktis išmintingai.

Visada reikia tikėti, kad žmogus yra čia, nes yra prasmė, kurią jis sudaro. Visada.