Praradau tikėjimą meile.Praradau tikėjimą tavimi.O tai buvo vienintelė tikimybė.Išlikti man savimi.Dabar nesuprantu ir nesuvokiu.Kokie yra gyvenimo keliai.Mintys neblaivios ir negatyvios.Kiekvienos dienos žiaurumas.Tai į ką man remtis dabar?Jei meilės nebėra?Į ką man tikėti dabar?Jei tau aš tik našta?Prašau kiekvieną dieną pagalbos.Tačiau … Continue reading Praradau
Muzikos garsai liejasi lašeliuose. Šokinėja natos mano venose. Ar žinai, kokią melodiją dabar groju? Giedros vasaros vakaro mistišką dainą. Įsivaizduoju mus kalnuose. Aukščiau už visus pasaulyje. Įsivaizduoju mus miškuose. Skraidančius tarp paukščių danguje. Tas stiprus ilgesys neduoda ramybės. Mėnulio pilnatis … Continue reading Tau
Viduryje esančio kelio. Aš girdžiu istorijas apie save. Viduryje esančio pasaulio. Jie tiesiog nori sekti mane. Viduryje esančio kelio. Visi nori išgirsti. Viduryje esančio pasaulio. Gelbėkis nuo šio žaidimo. Jie klausia manęs kur buvau. Kur slėpiausi ir kur gyvenau. Visi … Continue reading Matau tave
Vieną dieną naršydama Facebook tinklalapyje radau mintį: “No one is sent by accident to anyone”. Lietuviškai gražiai net neišversiu. Ir tądien mintį susiejau su vaikinu. Šiandien ta mintis atrodo dar kitaip. Dabar ją suprantu plačiau. Kodėl pas mus į gyvenimą … Continue reading Kodėl aš Tave sutikau?
Labai dažnai, kai reikia išvažiuoti į kaimą, aš nenoriu. Ne tik dėl to, jog ten nėra interneto ar kitų naujųjų technologijų, bet dar ir dėl to, kad pamatai koks vis dėl to sunkus seno žmogaus gyvenimas. Mane apima savotiškas liūdesys… … Continue reading Kaimas vasara
Egle Ku 