Labas, šiandien kalbėsiu apie šias manipuliacijos taktikas:

• Pagyrimai ir žavesys (ang. Flattery and Charm) 
• Kognityvinis Disonansas (ang. Cognitive Dissonance) 
• Technika – Koja duryse (Foot-in-the-Door Technique) 
• Socialinis įrodymas (Social Proof) 
• Masalas ir keitimas (Bait and Switch) 

Pagyrimai ir žavesys (ang. Flattery and Charm) – manipuliatoriai dažnai naudoja pagyrimus ir žavesį, kad galėtų įgauti aukų pasitikėjimą. Jie nori įtikti ir duoda daug komplimentų tam, kad auka turėtų pozityvią patirtį su manipuliatoriumi. Taip jie daro įtaką racionaliam mąstymui ir gali lengviau manipuliuoti.  

Galima sakyti ši taktika yra gana tiesioginė. Jeigu kažkas vis apipila tave komplimentais ir priverčia jaustis mylimais ar gerbiamais, tai gali turėti įtaką tavo nuomonei apie tą žmogų. Aš asmeniškai mėgstu duoti komplimentus, bet dažniausiai tai darau tik su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstu. Viena yra duoti komplimentą kažkam ką pažįsti ir kitką kai su kažkuo tik ką susipažinai. Aš manau, kad komplimentai duodami išvaizdai yra priimtina net jei kažką mažai pažįsti. Aš dažnai matau žmones, kurie gražiai apsirengę ir vis noriu duoti jiems komplimentą, bet kadangi jų visiškai nepažįstu aš susilaikau ir nieko nesakau, nes manau, kad bus keista. 😀 

Aš manau, kad jeigu kažką mažai pažįsti ir jie duoda daug komplimentų apie tavo asmenybę – atkreipk dėmesį. Pastovūs komplimentai nėra sveika irgi. Jeigu kažkas įdeda tiek daug pastangų duoti pozityvius komplimentus tau, koks jų tikslas? Nei vienas nesame tobulas ir jeigu žmogus nesako nieko negatyvaus apie tavo asmenybę, aš tuomet būčiau įtari ties tuo žmogumi.  

Kognityvinis Disonansas (ang. Cognitive Dissonance) – ši taktika specialiai naudojama norint įdiegti prieštaringas emocijas ir tikėjimą aukos mintyse. Tai pasiekiama per prieštaraujančią informaciją ar patirtis, kurios pasėja sumaištį ir išaukština manipuliatoriaus galią prieš aukos mintis ir veiksmus.  

Aš visą gyvenimą turėjau kognityvinį disonansą su smurtautojais. Pavyzdys, jie pasidalina su tavimi kažkuo, kas jiems patinka, sakykim boulingas. Po metų nuperki jiems dovaną į boulingą ir ji pasako, kad jie niekada nemėgo boulingo ir kodėl tu nupirkai tokią dovaną?  

Tokius pavyzdžius gan sunku pastebėti, nes reikia daug laiko, kad jie pasireikštų. Dažniausiai tai daro įtaką visose gyvenimo srityse ir tu pradedi pasimesti ir nieko nebežinoti. Man buvo tas pats su smurtautojais aš pamečiau savo mintis, ko jie nori ar ko jiems reikia. Aš buvau lengvai manipuliuojama dėl to. Jei kas nors vis duoda prieštaraujančią informaciją ar elgiasi skirtingai – šis nepastovumas labai sujaukia tavo mintis.  

Arba jie pasako, kad jie nusprendė kažkur eiti bet neinformavo tavęs apie tai, bet kai kalbi su jais, jie sako, kad taip, jie tau pranešė apie jų pasikeitusius planus – tai yra manipuliacija ir priverčia tave abejoti realybę ir galvoti, kad tu gal tiesiog pamiršai. 

Labai keista apibūdinti tai, nes aš sakiau, kad manipuliatoriai nesikeičia ir jų elgesys yra pastovus, bet tuomet sakau, kad jie elgiasi nepastoviai, kad sukeltų sumaištį tavyje. Vis dėl to jų nepastovus elgesys yra pastovus, jeigu supranti, ką turiu omenyje? Tu gali būti tikras, kad su jais niekada nieko nežinosi ir nesuprasi. Tu pradėsi viską analizuoti. Nes to jie ir siekia, kad tu nepasitikėtum savo mąstymu ir būtum pasimetęs realybėje. Manipuliatorių tikslas kuo labiau sukelti sumaištį. 

Taigi, jeigu kažkieno veiksmai ir kalba priverčia tave pasimesti – tai manipuliacija. Yra labai gera mintis – jeigu žmogus sako viena, bet daro kitką – tai manipuliacija. Žodžiai ir veiksmai turėtų sutapti. Žinau, sakysi, bet kas jeigu jie tiesiog pakeitė nuomonę? Kas iš tikrųjų gali nutikti, tiesa? Tokius dalykus patikrina laikas. Vis dėlto, jeigu kažkas pakeitė nuomonę, jie turėtų informuoti tave apie tai ir duoti priežastį. Matai, manipuliatoriai neturi priežasties sakyti vieną ir tuomet daryti kitką, nes jie tiesiog nori kontrolės. Jeigu kažkas sako, kad jie eis į renginį, bet tuomet pakeičia planus, nes jaučiasi pavargę arba kažkas kitko nutiko – tu žinai ir viskas yra gerai. Kartais manipuliatoriai pakeičia planus, kad priverstų tave pasijausti kaltu. Tarkim susitari kartu kažkur eiti, bet jie nebenori ir sako – tu eik pati viena. Dauguma iš mūsų neitų, tiesa? Jeigu tavo partneris nebenori eiti, tai tu liksi su jais. Čia jau yra kontrolė.  

Arba jie sako, kad kažkur eis ir kai paklausi – tai ar tu nuėjai ten, jie atsako, kad niekada nesakė, kad kažkur eis ir kodėl tu galvojai, kad jie taip sakė? 

Tikiuos gerai paaiškinau kaip lengvai kažkas gali priversti abejoti savimi ir būti neužtikrintu. Neseniai buvo išleistas filmas (ir pasirodo yra knyga) – Tarnaitė – man labai patiko, kaip jie parodė šią manipuliacijos taktiką, kur tu matai, kaip tai priverčia abejoti savimi ir nusileisti manipuliatoriui.  

Jie netgi gali neigti, kad tu kažką sakei, kad tu niekada apie tai neužsiminei, nors tu žinai, kad tu kalbėjai apie tai. Ir tai gali būti susiję su bet kokia gyvenimo sritimi.  

Aš taip pat noriu pabrėžti, kad jie nesako – ai tu pamiršai arba aš pamiršau. Ne, jie tiesiog neigia viską.  

Gerai, vienas iš mano asmeninių pavyzdžių. Mano buvęs vaikinas man pasakė, kad nenori, jog aš su juo kalbėčiau bent 30 minučių, kai jis grįžta iš darbo, nes jis nori pailsėti. Tai aš stengiaus nekalbėti su juo ir neklausti nieko, bet kartais jis grįždavo namo ir pats pradėdavo kalbėti su manimi be sustojimo. Aš pasimesdavau, nes niekad nesuprasdavau, jis prašydavo nekalbėti su juo po darbo, bet štai jis pats pradėdavo kalbėti. Kartais aš pamiršdavau, kad jis to prašė ir paklausdavau paprasto klausimo – kaip tau sekės? Kartais jis atsakydavo normaliai, kartais supykdavo. Vienąkart jis atsakė – Blogai, nes tu manęs paklausei, kaip man sekas ( jo nurodymas, kad neturėčiau kalbėti su juo ir kaip aš drįstu nepaklusti).  

Kažkada jis nuėjo į didelę ekstremalią situaciją. Kai grįžau namo, jis nieko ypatingo neveikė, bet nepasisveikino su manimi, aš tiksliai neprisimenu, bet jis mane ignoravo ir kai aš paklausiau, kas nutiko, kodėl jis nesisveikina, jis atsakė kažką panašaus – tai ką aš turiu kiekvieną kartą bėgti pas tave ir sakyti labas? Kaip sakau, aš tiksliai neprisimenu visos situacijos, bet kai aš norėjau suprasti, kodėl jis mane tiesiog ignoruoja, tai jį supykdė. Įdomu tai, kad aš nepykau ant jo, kad jis nepasisveikino ar ignoravo mane, mane tiesiog nuvylė tai ir aš galvojau, kad jis pyksta ant manęs. Maždaug po kelių mėnesių, jis grįžo namo kol aš gaminau virtuvėje. Tądien aš nenuėjau pasitikti jo prie durų (nes dažniausiai pasitikdavau, kadangi dirbau iš namų), bet tąkart aš negalėjau palikti puodų. Jis tuomet atėjo į virtuvę visas piktas ir paklausė, kodėl aš neatėjau ir nepasisveikinau su juo? Aš paaiškinau, kad gaminu ir laukiau, kol jis ateis į virtuvę, kad pasisveikinčiau, bet jam tai buvo nepriimtina ir visas vakaras nuėjo šuniui ant uodegos vien dėl to, kad nepasitikau jo prie durų.  

Esmė tame, kad aš jo neignoravau, ir kai jis atėjo į virtuvę – pasisveikinau. Bet kai aš ateidavau namo – jam nerūpėdavo. Lyg neegzistuočiau. Tai yra dvigubi standartai ir labai sumaišo tavo mintis. Geriausiai, kaip galiu apibūdinti kognityvinį disonansą tai lyg amerikietiški kalneliai. Manai, kad viskas yra gerai, nes susitarei dėl kažko, bet staiga susitarimas dingsta ir niekas nėra gerai.  

Ypač su informacija, manipuliatoriai mėgsta sakyti vieną dalyką ir tuomet neigti, kad tai pasakė arba pakeičia informaciją ir priverčia tuomet abejoti savimi ir savo prisiminimais arba apie tai, ką tu išgirdai. Man tai padarė didelę įtaką ir mano pasekmė tapo tai, kad pradėjau nepasitikėti viskuo ir visais. Pamečiau savo intuicija ir buvau išmokyta abejoti savimi, kad visas pasitikėjimas nuėjo į orą. Jo nebeliko.  

Technika – Koja duryse (Foot-in-the-Door Technique) – ši taktika įtraukia žmogų sutikti padaryti kažką mažo prieš paprašant padaryti didesnę paslaugą. Šis metodas remiasi idėja, kad jeigu žmogus sutiko padaryti kažką nesunkaus, tuomet jis automatiškai sutiks padaryti kažką sunkesnio vėliau.  

Aš neturiu pavyzdžių ties šia taktika, bet manau, kad jeigu kas nors paprašo nupirkti dovaną, nes jie to negali padaryti, ir tuomet staiga paprašo surengti visą gimtadienio vakarėlį, nes tu jau nupirkai dovaną vis tiek. Aš taip įsivaizduoju šią taktiką.  

Socialinis įrodymas (Social Proof) – manipuliatoriai naudoja socialines normas kaip įrodymą, kodėl turėtum elgtis vienaip ar kitaip, žinodami, kad žmonės linkę paklusti joms. Jie naudoja įrodymus ar pavyzdžius kaip kiti žmonės elgiasi taip spausdami auką elgtis, kaip jiems reikia.  

Šis pavyzdys būtų puikus ties rūbais tu rengiesi arba makiažą tu naudoji. Bent jau mano patirtyje aš negalėdavau rengtis tam tikrais rūbais, nes juk atrodo keistai, arba per daug atvira arba man sakydavo, kad taip žmonės nesirengia. Su makiažu panašiai – nenatūralus ir per ryškus. Kad visuomenėje keista tokį makiažą dėvėti. Aš asmeniškai mėgau ryškų makiažą ir netgi turiu paletę su tokiomis spalvomis, bet naudoju ją labai retai, nes vis dar galvoje skamba buvusio vaikino žodžiai, kad tai atrodo keistai (bet bandau pereiti tai).  

Paprastai – jie naudoja socialines normas priversti auką atrodyti ar elgtis tam tikru būdu. Bet mes visi žinom, kad socialinės normos yra kitas būdas kontroliuoti žmones. Mes turėtume skatinti autentiškumą.  

Masalas ir keitimas (Bait and Switch) – taktika, su kuria auka yra pritraukia tam tikrais pažadais ar pasiūlymais, kurie vėliau yra pakeičiami ir neišpildomi. Ši technika naudojama sudominti auką ir tuomet ja pasinaudoti.  

Ši technika gana aiški savaime. Jei kas nors su tavimi pasielgia taip vienąkart ir tu sužinai, kad tai buvo specialiai padaryta – nustok bendrauti su tuo žmogumi. Ši taktika turbūt bus daugiau naudojama versle. 

Vienas iš mano pavyzdžių, kaip mes su buvusiu vaikinu keliavom į jo gimtinę, mes planavome, kad vyksime į sostinę ir kitas vietas. Tačiau, kai ten atvažiavome, jis pakeitė planus ir viskas vyko visiškai kitaip nei mes tarėmės. Aš taip pat negalėjau nieko pasakyti ar nuspręsti, nes jis kaltino savo šeimą, kad mes negalim važiuoti kur planavome.

Ačiū, kad perskaitei!