Labas, šiandien kalbėsiu apie šias manipuliacijos taktikas: 

• Fear-Mongering – Įbauginimas 
• Guilt-Tripping – Poveikis per kaltės jausmą 
• Projection – Projekcija 
• Intimidation – Gąsdinimas 
• Mirroring – Atspindėjimas 

Įbauginimas (fear-mongering) – manipuliatoriai gali naudoti baimę prieš kitus, kad galėtų kontroliuoti ir daryti įtaką kitiems. Tai jie pasiekia bandydami sukelti nerimą, neapibrėžtumą ar baimės jausmą, sukurdami skubos jausmą ir priklausomybę nuo manipuliatoriaus. Auka pasikliauna jais dėl apsaugos ar vadovavimo. 

Vienas iš būdų kaip atpažinti įbauginimą, tai kuomet manipuliatioriai sugalvoja blogas pasekmes, kurios gali nutikti, jei elgsies taip, kaip tu nori. Jie gali sugalvoti blogiausius scenarijus ir priversti jaustis, kad nėra kito pasirinkimo. Taip pat jie sukelia tokį jausmą tarsi tik jie gali išspręsti problemą ir tai jie gali padaryti greičiau bei geriau.  

Mano pavyzdys yra iš tuomet, kai turėjome problemų dėl buto su buvusiu vaikinu. Mus agentūra informavo, kad netaisys problemų bute, nes tai yra mūsų kaltė (kas nebuvo tiesa), tuo metu aš labai supykau ir nusiunčiau jiems elektroninį laišką su įrodymais, kodėl tai nebuvo mūsų kaltė ir pasakiau, kad jeigu jie nesutvarkys, mes galvosime apie išsikraustymą iš buto. Nesididžiuoju tuo laišku, bet tai buvo paskutinis kantrybės lašas su viskuo kas vyko mano gyvenime. Tai buvo Helovynas ir aš viską buvau paruošusi jį švęsti, buvau nupirkusi Hario Poterio temai daiktų ir ruošiausi būti Hermiona. Mano buvęs vaikinas jau grįžęs buvo piktas ant manęs. Jis pyko, nes aš išsiunčiau laišką be jo žinios ir kaip aš drįstu taip daryti (tuo metu nesuvokiau, kad jis pyksta, nes jis pradėjo prarasti kontrolę ir aš pradėjau priimti sprendimus pati, kas jam buvo nepriimtina). Jis net neskaitė mano elektroninio laiško, nes jį siunčiau iš asmeninio pašto. Kai jis perskaitė laišką, tuomet jis dar labiau supyko ir pasakė, kad agentūra mus iškraustys ar esu laiminga, ir pradėjo klausinėt kur mes dabar gyvensim ir panašiai. Aš nuoširdžiai išsigandau, kad išsiunčiau tą laišką, todėl vėliau vėl parašiau agentūrai, kad tai tik mano nuomonė ir mano vaikinas nesutinka su tuo. Aš pradėjau galvoti, kad jie išmes mus iš buto, nes taip pasakė mano vaikinas. 

Aišku, nieko tokio nenutiko. Viskas susiklostė sėkmingai, bet galiu užtikrinti, kad po šito įvykio aš bijojau priimti sprendimus be jo. Nes jo reakcija ir agresyvus elgesys mane išgąsdino.   

Kiti pavyzdžiai, kurie ateina man į galvą yra susiję su finansais ir tai priklauso kitai smurto kategorijai. Apskritai, jeigu kas nors jums sako, kad reikia daryti taip kaip jie sugalvojo, nes kitaip laukia blogos pasekmės ir jie žino, kaip turi būti geriau, tai aš laikyčiau įbauginimu. Jie priverčia pasijausti tarsi tu nemoki priimti jokių sprendimų gerai. Ir jie viską žino geriau. Kartais jie tikrai žino, kartais ne. Jie gal užduoti klausimus panašius į tokius – tu nori priimti tokį sprendimą ir tuomet turėti tokias ir anokias pasekmes?  

Poveikis per kaltės jausmą  (Guilt-Tripping) – manipuliacija įvyksta kai kitas priverčia jaustis kaltu dėl tam tikros situacijos. Manipuliatoriai tokiu būdu perima kontrolę, nes perduoda atsakomybę už savo veiksmus ir emocijas kitam. Dažnai įtraukiama jų pačių kankinimasis ir aukos vaidmuo, kad išgauti kaltės jausmą kitame ir galiausiai gauti kito žmogaus priėmimą.  

Pirmas pavyzdys – buvo mano gimtadienis ir mano buvęs vaikinas nieko man tą dieną nepadarė. Mes susipykom dėl gimtadienio atvirutės, nes jis žinojo, kaip tai man buvo svarbu. Man gimtadienio atvirutės buvo labai svarbu. Vis dėlto, jis neužrašė jos, nes neturėjo laiko. Kai jis dienos pabaigoje pagaliau ją man įteikė, jis pasakė kažką panašaus į tai – būk laiminga, kad nupirkau tau ją, nes man niekas nepirkdavo atviručių gimtadienio proga. 

Tai yra poveikis per kaltės jausmą. Tuo metu aš nejaučiau kaltės jausmo dėl to kaip su juo elgėsi jo šeimą, bet aš supykau, nes negalėjau suprasti, prie ko čia mano gimtadienis ir jo šeima. Ypač kai praeitus metus tai niekad nebuvo problema. Toks elgesys priverčia jaustis blogai prašant paprasčiausių dalykų ir tai mokina, kad jeigu kažko prašai – tai bus sutikta su neigiamoms pasekmėm. Kas nutinka tuomet – tu prisitaikai ir nustoji prašyti, nes bijai ir nori išvengti bet kokio negatyvo.  

Kitas pavyzdys – man nebuvo galima kalbėti apie Lietuvą, nes visąlaik, kai užsimindavau apie Lietuvą, mano draugus ar kažkokias patirtis iš tenais, jis nuliūsdavo ir sakydavo, kad aš jį paliksiu ir grįšiu atgal į Lietuvą. Aš tikrai jaučiau kaltės jausmą kalbėdama apie tai ir galiausiai nustojau, nes nebenorėjau jo liūdinti. Mūsų santykių pradžioje man vos neteko grįžti į Lietuvą dėl finansinės situacijos, aš tiesiog neišgalėjau finansiškai būti Anglijoje ir užsiminiau jam, kad man gali reikti grįžti į Lietuvą. Jis tuomet pradėjo verkti ir sakyti, kaip aš galiu taip su juo pasielgti, kad jis gali padėti, kad jeigu aš grįžtu atgal – mūsų santykiai baigsis.  

Negaliu apsakyti, kokį didelį kaltės jausmą aš jaučiau tuo metu, matyti jį tokį, tiesiog daužė mano širdį. Jis pamenu sakė, kad padės man finansiškai kiek galės. Ačiū Dievui, jam nereikėjo man padėti. Viskas išsisprendė kitaip ir man pavyko pasilikti Anglijoje. Tuo metu aš nesuvokiau, kad tai manipuliacija per kaltės jausmą, bet sveikas žmogus pasakytų, kad aš turėčiau elgtis taip kaip man geriau. Taip jiems gali būti liūdna, bet jie niekada neprivers jaustis kaltu ar spausti priimti sprendimus, kurių galbūt nenori.  

Daug manipuliacijos patyriau per kaltės jausmą kol mes važiuodavo su mašina. Man buvo leidžiama kalbėti mašinoje tik tuomet kai jis norėjo, kad aš kalbėčiau. Tai taip pat gali būti vadinama coercive control – priešinama kontrolė.

Jis sakydavo, kad aš jam sukeliu stresą ir pyktį. Priežastis kodėl – nes jis ne visada vairuodavo saugiai ir aš pastebėdavau ant gatvės dalykus, kurių jis nepastebėdavo. Arba jis važiuodavo greičiau nei leistina, per raudonas šviesas ir panašiai. Aš nebandžiau jo kontroliuoti – aš tiesiog norėjau būti atsargi. Mes keletą kartų vos nepatekome į avariją ir aš buvau ta, kuri pastebėdavo kas vyksta. Vis dėlto, mano stebėjimas kas vyksta jį pradėjo erzinti. Jis man pasakė, kad aš sukeliu jam stresą ir jis negali vairuoti kai aš kalbu. Aš jaučiau didelį kaltės jausmą. Tiesa ta, kad jo pyktis ir stresas nebuvo mano kaltė ir tai nebuvo mano emocijos. Tai buvo jo ir jus turėjo su tuo tvarkytis. Vėliau aš nustojau kalbėti mašinoje, kad neišprovokuočiau jo (aš šiaip bijojau būti su juo mašinoje) ir jis tuomet pradėjo klausinėti kodėl aš tokia tyli? Kai aš jam atsakiau, kad jis prašė nekalbėti su juo, kai jis už vairo, jis atsakė, kad priklauso kada ir kartais aš galiu kalbėti. Žodžiu, jis pasakė, kad aš turiu kiekvieną kartą jo paklausti kada aš galiu kalbėti ir jis man pasakytų. Tik jei jis leidžia – aš galiu kalbėti. Kitaip – tylėk. Ir aišku man buvo draudžiama kalbėti kas vyksta kelyje ar apie vairavimą, nes jis pasakė, kad aš neturiu vairuotojo teisių ir negaliu aiškinti kaip jam vairuoti.  

Projekcija  (Projection) – dažnai manipuliatoriai naudoja projekciją, kad išvengtų atsakomybės dėl jų kaltės arba negatyvių bruožų. Per projekciją jie savo trūkumus priskiria kitiems, paversdami savo aukas atsakingomis už jų veiksmus ar emocijas. Ši naratyvinė manipuliacija leidžia manipuliatoriams išvengti atsakomybės ir nesusidurti su savo elgesio pasekmėmis. 

Viena iš projekcijų pavyzdžių gali būti – kas nors pasako, kad dėl jūsų kaltės jūs nelankote savo giminių, nes jie jūsų nemėgsta. Nors tiesa ta, kad tai to žmogaus giminė nemėgsta, o ne jūsų. 

Kitas pavyzdys galėtų būti –  jeigu kažkas blogai su tavimi pasielgė dėl jų neigiamo bruožo, bet staiga jie sako, kad tai tu turi tą negatyvią savybę ir priežastis kodėl jie taip pasielgė nebuvo dėl jų, bet dėl tavo neigiamos savybės. Panašiai skamba kaip kaltės perteikimas, bet šis variantas yra gan tikslus, nes tau tiksliai pasako, kad tai tavo kaltė ir tavo bruožas, kuris privertė juos taip elgtis ir tuomet tu prisiimi visą atsakomybę už tai, kaip jie elgėsi. 

Gąsdinimas – (Intimidation) – tai yra apgalvota strategija tam, kad išgąsdinti kitus. Manipuliuojantys asmenys dažnai naudoja tai siekdami priversti paklusti įvairiais būdais, tokiais kaip agresyvus elgesys, žodinės grėsmės ir autoriteto demonstravimas. Šis elgesys skirtas kitų kontrolės įgyvendinimui ir gali turėti žalingą poveikį aukų psichinei ir emocinei gerovei. 

Aš turiu pavyzdį, bet bandysiu sutrumpinti – mano buvęs vaikinas žodžiais grasino ir buvo agresyvus, nes aš jam pasakiau, kad reikėtų pirmiau užvirinti vandenį ir tuomet įdėti makaronus į puodą. Bet jis tada įdėjo makaronus pirmiau ir nusprendė užpilti verdantį vandenį ant viršaus. Aš bandžiau jam paaiškinti, kodėl jis turėtų gaminti makaronus kaip įprasta ir jis supyko. Jis užvirino arbatinuką ir pasakė, kad bus gerai. Aš bandžiau rodyti internete aprašytus pavyzdžius, kodėl reikėtų taip nedaryti ir jis galėjo išimti makaronus, įpilti vandenį pirmiau ir tuomet įdėti makaronus. Bet jis nenorėjo. Aš kalbėjau su juo ramiai, bet jis tik dar labiau agresyvėjo ir šaukė ant manęs. Galiausiai vanduo užvirė ir jis atidarė dangtelį ir užrėkė – tu nori, kad tau įrodyčiau, jog vanduo yra užviręs? Aš prisimenu tiesiog nutilau, nes išsigandau. Nelabai supratau, kaip jis nori įrodyti, kad vanduo yra verdantis, ypač kai jis atidarė virdulio dangtelį ir pakreipė jį į šoną, kol aš ramiai sėdėjau priešais jį. Bet aš ir nenorėjau sužinot, todėl tiesiog sutikau, kad vanduo yra verdantis ir nieko nebesakiau. Į tai jis atsakė – pagaliau. Su šiuo elgesiu jis parodė, kad jis yra kontrolėje ir norėjo, kad aš nutilčiau.

Atspindėjimas (Mirroring) – yra psichologinės manipuliacijos technika, naudojama kuriant ryšį ir pasitikėjimą. Ji imituoja aukos elgesį, pomėgius ir vertybes, sukuriant netikrą pažįstamumo ir ryšio jausmą. Tai remiasi psichologiniu principu, kad žmonės labiau linkę pasitikėti ir jaustis patogiai su tais, kurie jiems panašūs. Naudodamas atspindėjimą, manipuliatorius siekia, kad auka jaustųsi labiau atsipalaidavusi ir pasitikėtų juo, galiausiai padarydamas auką labiau pažeidžiamą įtakai ar kontrolei.

Manau tai susiję su taip vadinamu meilės bombardavimu, kuris dažniausiai įvyksta santykių pradžioje, kad sukurti netikrą ryšį. Labai sunku tai atpažinti, nes mes kartais iš tikrųjų sutampame su kitais žmonėmis. Aš manau, kad sužinoti, ar kas nors naudoja atspindėjimą, galima tik po to kai skiri daugiau laiko juos pažinti.  

Mano pavyzdžiai gan specifiniai, bet tikiuos suteikiau aiškumo kaip manipuliacija gali skambėti ar kokia ji gali būti. Tikriausiai lengviausia pamatyti ar kas nors yra manipuliatorius tai kai jie bando paveikti per kaltės jausmą. Jeigu jie priverčia pasijausti kaltais dėl to, kaip jie patys pasielgė arba sako, kad tu kažką darai labai blogo jiems. Ne vienas iš mūsų nėra tobulas ir mes įskaudiname vienas kitą ir tai kartais gali atrodyti kaip manipuliacija. Vis dėl to, kaip žinoti, ar kažkas yra manipuliatorius tai per pastovų – pasikartojantį elgesį. Manipuliatoriai nesikeičia kaip ir jų taktikos.