Labas, taigi 2026 metams aš sukūriau gan kitokius tikslus nei įprastai.
Dažniausiai mes darom išorinius/materialius tikslus – keliauti, karjera, nusipirkti ką nors ir panašiai.
Vis dėl to, aš manau, kad vidiniai tikslai yra žymiai svarbesni nei išoriniai. Kodėl?
Jeigu mūsų mintyse bardakas, mūsų išorinės aplinkybės bus bardakas. Viskas į mūsų gyvenimą ateina per vidines programas, įžvalgas ir perspektyvas. Išoriniai dalykai yra tam, kad užpildytų tuštumą, kurią jaučiame. Bet tuštumą galime užpildyti tik per savo vidinę būseną. Kai esame pilni vidinės laimės, išorinė iškart seka paskui.
Anądien vaikščiojau aplink parduotuvės ir galvojau – oho, kiek daug rūbų. Milijonai, jeigu ne daugiau. Kiek daug iš jų patenka į gamtą ir tampa šiukšlėmis, kurių niekas nenuperka… Kiekvieną sezoną nauji stiliai ir kiek drabužių parduotuvių mes turime? Kiek daug linksmybių. Bet kad ir kiek daiktų mes gauname, atrodo, kad niekad negana.
Todėl šįmet, prieš galvojant išorinius, materialius tikslus, aš nusprendžiau sustoti. Sugalvojau tik 2 išorinius tikslus – nukeliauti į bent vieną norimą šalį ir išbandyti naujus hobius.
Kokius vidinius tikslus aš sukūriau?
- Tęsti terapiją. Terapija yra puikus būdas tobulinti savo psichinę sveikatą. Aš nelabai suprantu, kodėl žmonės sako, kad ne visiems reikia terapijos. Juk mes turime rūpintis savo psichologine sveikata lygiai taip pat kaip ir fizine. Mes galvojam vien apie sporto klubus ar dietas, bet visiškai apleidžiame savo psichologinę pusę, kuri yra tiek pat svarbi, kiek ir mūsų kūnas.
- Išmokti savo reguliuoti, kai grėsmių sistema pradeda perimti mane. Grėsmių sistema veikia per bėgti, kovoti arba sustingti būsenas. Ją labai sunku kontroliuoti, nes taip buvo sukurtos mūsų smegenys. Aš noriu išmokti ją kontroliuoti ir reguliuoti save. Tai yra labai svarbu ir aš manau, kad visi turėtų mokėti reguliuoti save, kai yra pavojus. Taip pat turime išmokti, ką mes laikome pavojumi. Man asmeniškai, išreikšti savo jausmus yra pavojus, dėl smurto, kurį patyriau. Kai man reikia pasakyti, kaip jaučiuosi aš iškart pereinu į sąstingio būsena ir mano smegenys tiesiog atsijungia.
- Taigi, prie to pačio – išmokti išreikšti jausmus, būti užtikrintai dėl savo veiksmų ir statyti ribas. Šie dalykai yra labai svarbūs ir manau daug žmonių net neturi problemų ties tuo. Bet aš turiu. Būti užtikrintai dėl savo veiksmų yra taip stipru, nes tu išmoksti daryti dalykus, kurių nori ir neleidi kitam tavęs kontroliuoti. Su ribų statymu lygiai taip pat, jų neturėjimas daro mus pažeidžiamais ir lengviau manipuliuojamais.
- Surasti savo tikrą prasmę ir gyvenimo tikslą. Manau, mes turime sunkumą ties šiuo klausimu. Kodėl aš čia esu? Ko aš noriu? Ką aš turėčiau daryti? Klausimai po klausimų ir jokių atsakymų. Man atrodo, kad dėmesio sutelkimas į vidinius tikslus padės man atrasti tikslą. Aš turiu tam tikrus tikslus, bet neturiu to vieno pagrindinio tikslo. Vis sugalvoju idėjas, bet tada apsigalvoju ir pasimetu. Kiti sakytų, tikslas yra tiesiog gyventi. Bet aš nesutikčiau. Mes nesam čia, kad tik gyventume. Mes turime vystytis/tobulėti.
Iš viso sugalvojau 12 tikslų, bet manau supratai mano pagrindinę mintį ir tikiuos įkvėpiau tave. Aš taip pat sugalvojau dvasinius tikslus, nes labai buvau atsijungusi nuo tikėjimo į Visatą, dvasinius vedlius ir angelus (taip, tikiu demonais taip pat). Taip pat man labai sunku tikėti savimi. Turbūt visi turime dienų kai abejojame savimi. Visi jaučiames kartais prastai apie save, tai normalu. Vis dėlto mano nepasitikėjimas ateina dėl patirto smurto. Lėtai aš pradedu pasitikėti intuicija ir savo pasauliu, bet tam reikia laiko.
Rekomenduočiau pasidaryti pusę vidinių ir pusę išorinių tikslų ir žiūrėti kaip einasi. Aš asmeniškai ne visad sugebėdavau įgyvendinti išorinius tikslus per metus ir tada liūdėdavau (tai neužteko pinigų ar nebuvo laiko, arba kažkas kito atsitiko ir tu tiesiog to neįgyvendini). Bet manau dabar, kai turiu vidinius tikslus, bus lengviau ir aš jausiuos, kad pasiekiau žymiai daugiau nei įprastai.
Tiek šiandien, ačiū, kad perskaitei ir linkiu gero laiko kuriant savo vidinius tikslus.
Xxx Egle
