Labas

Žinau, skaitysi šitą įrašą ir galvosi – kas per nesąmonė. 😀

Turėjau daug minčių pastaruoju metu apie laiką, sinchronizacijas, paralelines visatas, kvantine mechanika ir fizika.

Mes mąstom apie keliavimą laiku iš neteisingos perspektyvos. Mes manėm, kad norint keliauti laiku mums reikia mašinos ir kažkokiu būdų perkelt savo kūnus.

Na, mes jau dabar žinom, kad laikas nėra linijinis. Dabartis, ateitis ir praeitis egzistuoja vienu metu kartu. Dėka šių žinių, laiko juostos – kokios tik įmanoma, egzistuoja dabar. Į kurią laiko juostą mums eiti? Priklauso nuo mūsų.

Taigi, žinant tai, kad mūsų smegenys sudarytos iš elektros impulsų, visata sudaryta iš to pačio. Mes visi sudaryti iš atomų. Mes realiai egzistuojame iš nieko. Mūsų pasąmonė yra sujungta su visata ir laiko juostomis.

Tai kaip keliauti laiku?

Ne su kūnais ar mašinomis. Su savo mintimis. Taip. Viskas ką mums reikia padaryti, tai prisijungti prie teisingos laiko juostos ir susijungti su kažkieno kito pasąmone. Realiai taip ekstrasensai dirba. Jie prisijungia prie kito pasąmonės ir gali matyti praeitį arba matyti ateitį. Jie realiai keliauja laiku per mintis.

Prisimink, kai tu patyrei kažką panašaus į žiūrėjimą į nieką. Tarsi tavo sąmonė yra atsijungusi. Tiesiog žiūri kažkur tarp daiktų. O kas jeigu kažkas tiesiog bandė prisijungti prie tavo pasąmonės?

Aš nuoširdžiai pasakysiu, aš nemanau, kad mes turim privatumą, nes mes visi susiję ir visi esame visata. Tiesiog man atrodo, kad tai tiesa. Taip pat ši mintis palaiko kvantinę nemirtingumo teoriją, kuri sako, kad mes niekada nemirštame, o tiesiog pereiname į kitą pasaulį/realybę arba laiko juostą.

Tuo metu tai reikštų, kad mes ne tik galim keliauti laiku, bet ir turime tiek daug alternatyvių realybių, realiai begalybę. Gerai, jeigu prieitume prie klausimo tai kas nutinka, kai tu iš tikrųjų miršti? Ten pasensti ir tiesiog numiršti. Na, mes tikriausiai judam kitur ir pradedam gyventi kitą gyvenimą. Reinkarnacija. Mes nesąmoningai peršokam į alternatyvią realybę. Tai palaikytų požiūrį, kur žmonės mano, kad mes turim sielos misijas. Tai reikštų, kad mes pritraukiam kitą realybę pagal tai, apie ką mąstome pabaigoje. Jeigu buvome seni, nepatenkinti ir negatyvūs, tikriausiai tokia bus kita realybė. Arba jeigu numirei, bet nepabaigei padaryt dalykų, kurių norėjai, tuomet kitoje realybėje tai padarysi.

Nežinau. Mirtis man toks keistas dalykas. Taip keista, kad mūsų sąmonė tiesiog nustoja egzistuoti, tiesa? Bet jeigu sprogstanti žvaižgdė visatoje sukuria naujus dalykus, tuomet turi būti taip pat su mūsų mirtimi. Mes mirštam, kad sukurtume kažką naujo.