Labas,  

Taigi, aš rašiau apie meilę keletą kartų.  

Ir mano mąstymas apie meilę vėl pasikeitė. 

Neseniai susisiekiau su tam tikrais žmonėmis ir suvokiau, kokia naivi, nebrandi ir jauna aš buvau, kai rašiau apie meilę. 

Vienam iš senesnių savo įrašų aš rašiau: meilė turi būti ramybės uostas, o ne karo frontas.

2021 aš rašiau: nei tikėjausi, nei norėjau, bet meilė atsirado šalia. (jeigu norit paskaityt apie tą įrašą – https://egles.uk/2021/01/21/people-love-goals-etc-zmones-meile-tikslai-ir-kitka/

Kai perskaičiau pirmą mintį aš pasijuokiau iš savęs. Taip, meilė turėjo būti ramybės uostas, o ne karo frontas. Bet dabar aš pakeisčiau tai į: meilė turi būti saugi pakrantė, o ne karo frontas. Antra mano mintis, apie tai, kad net nenorėjau meilės mane nuliūdino. Didelė raudona vėliava. Nes čia buvo momentas, kuomet aš save apleidau ir atsidūriau santykiuose, kuriuose patyriau smurtą.

Taigi, aš nežinojau kas yra meilė. Vaikystėje buvau išmokyta, kad meilė reiškia kančią. Kad privalai save paaukoti dėl mylimo žmogaus. Kad privalai daryti viską ko mylimas žmogus reikalauja, netgi jei tai prieštarauja tavo įsitikinimams. 

Dabar išmokau, kad tai yra absoliutus melas. 

Aišku užtruks laiko, kol aš save perprogramuosiu, tačiau jau mano požiūris yra visai kitoks. 

Tikroje meilėje, tu jautiesi saugus. Tikra meilė turėtų tau padėti būti savimi ir jaustis patogiai. Tikra meilė turėtų tave įkvėpti ir tavo intuicija turėtų atsiskleisti 100%. 

Kažkada rašiau jog tikroje meilėje turėtum jaustis ramus. Aš manau, kad ramybė ir saugumas yra 2 skirtingi dalykai. 

Kai mes esame išmokyti nesveikos meilės, ramybė su kažkuo gali reikšti, jog tu atpažįsti modelį, kuris tau žinomas ir tai gali reikšti, kad tu esi ramus, nes smegenys žino modelį ir žino kaip elgtis. Kur tarkim sveika meilė tokiu atveju gali priversti jaustis įtemptai ar tu gali automatiškai jos nepriimti, nes jausies keistai. 

Taip mūsų smegenys dirba. Jos pasitiki tuo, kas pažįstama, ko jos buvo išmokytos ar ko pačios išmoko iš aplinkos. Jeigu tu buvai išmokytas, kad smurtas meilėje yra normalu, tuomet tu seksi pagal šitą pavyzdį ir ramybės būsena gali reikšti, jog esi nesaugus.  

Taip nutiko ir man. Aš galvojau, kad radau meilę, nes mano smegenys atpažino modelį. 

Taigi, labai svarbu yra išmokti, kas yra sveika meilė, ko pats esi išmokęs nuo vaikystės, kokius pavyzdžius seki ir ar pats esi sveikas.  

Mes turbūt daugybę kartų jau girdėjome mintį iš filmo ar knygos – Atskalūno laiškai – ‘Mes priimame meilę, kurios manom, kad nusipelnėme’’. Tokia galinga mintis, nes nesąmoningai mes pasirenkame meilę, pagal mūsų patirtį. Taigi, mūsų smegenys gali galvoti, kad smurtas meilėje yra tai kas žinoma ir ko nusipelnėme. 

Tiktai kai mes išeiname iš pažįstamų pavyzdžių, gyjame ir mokomės, kas yra sveika meilė, tuomet tik galime suprasti, ko nusipelnėme.  

Visą gyvenimą man buvo kalama į galvą, kad esu blogas žmogus. Taigi, mano smegenys galvojo taip – tu nusipelnei būti nubausta. Dėl to pritraukdavau gan dažnai žmones, kurie bausdavo mane, situacijas, darbus ir aplinką, visur, būdavau baudžiama. Ir niekaip negalėjau suprasti, kodėl man pastoviai taip nesiseka, kodėl man pastoviai įvyksta blogiausio kas galėtų.  

Tiek metų, aš galvojau, kad nusipelniau, to, kaip žmonės elgėsi su manimi. Arba jeigu gaudavau prastą darbą ar gyvenau blogoje aplinkoje, visada galvojau, na aš kažką padariau blogo, kad taip vyksta. 

Tik šiais metais, kai palūžau, tuomet supratau, kad tai nėra ko aš nusipelniau. Aš nenusipelniau žmonių, kurie smurtauja, ar tokių darbų bei aplinkų. Aš tiesiog nenusipelniau to.  

Geriausiai, galėčiau apibūdinti tai kaip nušvitimą. Kad visi žmonės, visos situacijos, darbai, viskas atėjo pas mane, nes kažkas mane išmokino, jog tai yra ko aš nusipelniau. Kažkas kitas užprogramavo mane manyti, kad toks gyvenimas yra normalus.  

Na, ką galiu pasakyt, smurtas nėra normalu. Smurtas niekada negali būti meilė. Tai yra išlikimo instinktas ir gyventi, kad tiesiog išliktum atima iš mūsų gyvenimo pusę, kurioje galime jaustis laimingi, saugūs ir pasitikintys savimi.  

Gerai, tu gali paklaust, bet Egle, ką reiškia būti saugiu? 

Būti saugiu, reiškia, kad gali būti savimi be baimės, kad kas nors tau ką nors padarys, jeigu neseksi jų reikalavimų. Paprastas pavyzdys, jeigu tu nesutinki su savo antra puse ir jie pašėlsta ar tampa agresyviais – tai nėra saugu. Sveikoje meilėje nesutarimas niekad neturi jaustis pavojumi. Sveikas pyktis yra gerai, bet jeigu tas pyktis auga ir nenurimsta – tai nėra sveika.  

Būti saugiu reiškia, kad gali būti savimi, laisvai augti ir gauti paramą. Geriausias būdas save tobulinti, kai jautiesi saugiai. Geriausiai kažką gali pasiekti, kai jautiesi saugus. 

Buvimas saugiu, reiškia, kad tau leidžiama išjausti visas emocijas. Niekas tavęs nenubaus jeigu verki ar esi piktas (vėl pyktis sveikas, jeigu nepereina į agresiją arba beprotišką elgesį). 

Būti saugiu, reiškia, kad tavęs nenubaus jei pasakysi ne. Būti saugiu reiškia, kad žmonės gerbia tavo ribas ir nebando tavęs priversti jaustis kaltu dėl to.  

Jautis saugiu, reiškia kad žmonės šalia tavęs prisiima atsakomybę už savo veiksmus kaip ir tu. Ne tik, kad jie prisiima atsakomybę, bet jie iš tikrųjų pakeičia savo elgesį, jeigu tai skaudina tave.  

Meilė turi būti lengva.  

Tai yra ko aš išmokau. Meilė niekada neturi būti sunki. Mes sau kartojame, kad turime sunkiai dirbti, nes kitaip nieko negausim arba jeigu kažkas lengvai mums pasiseka iškart įtariam, kad laukia kažkas blogo. Bet tai nėra realybė. Vienintelį darbą, kurį turime daryti – tai darbas su savimi. Tai yra pats sunkiausias dalykas, ką žmogus gali padaryti. Dirbti su savo pačio šešėliais. Bet gyvenimas ir meilė – visa tai turi būti lengva. 

Ir dar kartą – meilė turi būti saugi pakrantė, o ne karo frontas.