Labas! 

Aš mąsčiau apie sielos tikslą, gijimą ir tiesiog gyvenimiškus dalykus. 

Kažkada rašiau apie gyvenimo bangas ir kaip jos gali tave nunešti bet kur, ypač jeigu jų nekontroliuoji. Lyg plūduriuotum vandenyne. Tave gali nunešti prie kranto, bet tu gali tiesiog plūduriuoti. Jeigu tu nori įgauti kontrolę į kurią pusę gali plauti, tau reikia kažką pastatyti ar padaryti, kad padėtų ten nusigauti. Tau reikia patobulėti. 

Taip pat kažkada neseniai rašiau apie sielos tikslą. Tuo metu buvau negatyviame gyvenimo laikotarpyje ir rašiau, kad nebetikiu sielos tikslu. 

Vis dėlto, kai pradėjau gijimą, aš tikiu, kad yra sielos tikslas. Žinoma, mes kiekvienas suprantam dalykus skirtingai ir tikriausiai turim skirtingus tikslus. Bet man asmeniškai savęs tobulinimas yra sielos tikslas. Tapti geriausia savo pačios versija. Man atrodo, kad tai yra sielos tikslas. Nes tu gali turėti karjerą, santykius, šlovę, bet jeigu tavo mintys netvarkingos ir neužgydytos – tai niekuo nepadės. Tavo mintys ieškos toliau, kažko geriau ir kažko daugiau. Bet niekas nesikeis. Nes tikslas turi ateiti iš mūsų vidaus, o ne išorinių įtakų ir ne iš kitų. 

Pilnatvė ateina iš vidaus. Supratau, kad jeigu nelipdysi savęs, nelipdysi to laivo, taip ir plūduriuosi vandenyne nesąmoningai. Be jokio tikslo. Vis gausi kažką tai gero, tai blogo, bet tai neatneš tikslo. 

Mano nuomone, jeigu tu aiškiai nežinai savęs ir negali patobulėti, kaip tuomet gali žinoti kokios karjeros nori ar kokių santykių? Manau, kad tie žmonės, kurie save puikiai pažįsta gali gauti visus tuos dalykus, nes žino, ko tiksliai ieško. 

Visąlaik aš buvau pasimetus, nieko nežinojau. Absoliučiai gyvenau pagal programą, kuri man buvo įdiegta nuo vaikystės. Aš plūduriavau. Todėl dabar nesistebiu, kodėl nesijaučiau gerai ar nesijaučiau iš tikrųjų laiminga. Aš nežinojau ką aš darau ir ko aš noriu. Aš nepažinojau savęs. 

Aš manau, kad mūsų kaip žmonių pagrindinis tikslas yra savęs tobulinimas ir tiesiog buvimas žmogumi. Patirti, ką reiškia būti žmogumi. Visa kita neturi jokios reikšmės, pabaigoje esi tik tu pats su savimi. 

Kai mes girdime jog žmonės sako, kad mums buvo praplautos smegenys ar buvom užprogramuoti – tai yra absoliuti tiesa. Jeigu ne savo valstybės, tuomet šeimos. Jei ne šeimos tuomet draugų. Kiek kultūrų, šalių ir tradicijų egzistuoja pasaulyje! Kiek skirtingų dalykų gali būti ir kiek skirtingų idėjų! 

Nuo mokyklos laikų mūsų klausia – kokios karjeros nori, kokios merginos ar vaikino, santuokos, vaikų ir panašiai. Mus išmokina, kad turime būti ypatingi ir geriausi. Bet ar kas nors mūsų paklausė – kokios mūsų vertybės, kokie mes esame kaip žmonės, kas mums svarbu ir kas ne? 

Nieko apie mūsų psichologiją ir nieko apie mus pačius. Tuomet mes išeiname į universitetus, pusę mūsų renkasi studijas pagal tėvų norus, pusę dėl to kad kažkas madinga, kiti tiesiog belenką pasirenka. Po studijų baigimo, mes išeiname į tikrą pasaulį ir pasimetame. Tai ko gi mes norime iš tikrųjų?  

Ar kada susimąstei, kodėl dauguma tavo grupiokų net nedirba darbo pagal turimas studijas? 

Taip, nes jie suprato, ko jie iš tikrųjų nori.  

Žinoti savo poreikius ir norus yra gerai ir sveika ( man dabar visada yra toks noras pabrėžti – pakol tavo norai ir poreikiai nėra smurtas prieš kitą) 

Taigi, kas mus visus sujungia? 

Faktas, kad esame žmonės. Jeigu pažiūrėjus į gyvūnų karalystę, jie neturi tiek daug skirtumų kaip mes. Žinoma, yra daug rūšių ir skirtingų išvaizdų, bet jie nediskriminuoja vienas kito ir neskleidžia neapykantos. Jie gyvena ciklais – valgyti, daugintis, miegoti, peštis ir žaisti. Mes susigalvojome tiek daug dalykų – menas, technologijas, maistas, sportas ir panašiai. Dabar įsivaizduokit tigras groja pianinu. 😀 Tik mūsų vaizduotėje. 

Taigi, dėl to aš ir manau, kad mūsų vienintelis tikslas, tapti geresniais žmonėmis ir tobulinti save. Tai ir yra visa prasmė. Tapti savimi. Būti savimi. Kurti gyvenimą, kurio tu nori. 

Ir nuoširdžiai sakau – save tobulinti, keisti vaikystės įdiegtas programas ir smegenų plovimą – nėra lengva. Kai didžiąją gyvenimo dalį gyveni pagal tam tikrus įpročius ar nerašytas taisykles, tai sunku pakeisti, ypač kai tai yra nesąmoningi sprendimai.  

Vaikystėje mes gauname vieną programą, kai suaugame, tai yra laikas sukurti savo pačių programą. Ir ciklas toliau tęsiasi.