Poema – Aš vaidensiuos Tau

Aš vaidensiuos tau, 
Kaip dvasia stovinti kapuos.
Aš vaidensiuos tau,
Ligi skausmo gilumos.

Mano dvasia nerami
Nenori paleisti tavęs,
Todėl stoviu lyg rūkas nakty
Tavo sapnų gilioj gausumoj.

Aš vaidensiuos tau.
Kaip dvasia stovinti kapuos.
Aš tiesiog tau vaidensiuos.

Tu žinai, kad noriu atsakymų.
Bet jų man neduodi.
Štai kodėl dabar abu kentėsim.

Bandau išsilaisvinti nuo to, kas netikra.
Bet vaidentis man vis dėlto skirta.

Leave a comment