Sveiki,

Šiaip senokai norėjau pasidalint istorija, kai teko padirbti Starbuckse, bet vis neprisiruošdavau. Kol kas mano ilgiausiai dirbtas darbas, net visi 9 mėnesiai 😀 būtų buvę ir daugiau, jei ne viskas nuėję žemyn. Žinot iš tos serijos – nu blogiau būt tikrai negali. Bet deja viskas buvo tik blogiau ir blogiau. 🤣

Kai atvažiavau į Angliją studijuot magistro, buvo 2020, pandemija… Ir darbo deja gauti, neišėjo, kol neatlaisvino taisyklių. Taigi 2021 vasarą aplikavau į Starbucks. Ir gavau darbą. Įsidarbinau pusę etato, nes dar vis buvau studentė ir pagrindinis tikslas buvo studijuoti….

Interviu atrodė labai įprastai, kalbėjaus su tos kavinės vadybininke ir kitos kavinės vadybininku. Beje, interviu sedėjau su kauke 😀 ir makiažu. Man jie uždavinėjo daug klausimų, visokiausių susijusi su klientu aptarnavimu ir jie prašė manęs pateikti pavyzdžių. Nu žodžiu, jei niekad nedirbai aptarnavimo skyriuje, atsakymų neprimeluosi. Tikrai jaudinausi, bet viskas praėjo gerai ir darbą gavau. Kavinė yra įrengta miesto centro pagrindiniame prekybos centre. Dydis – maža.

Kai atėjau pasirašyti sutarties, išgirdusi, kiek algos gausiu, praradau žadą. 😀 Gal palyginimui, paskutinis darbas kurį dirbau LT prieš išvykstant mokėjo man kažkur 3,5 eur per valandą. O čia girdžiu – 10,38 svaro per valandą (12,16 eurais). Man tik toks – ką? Bet bet bet. Mano pareigybė nebuvo tiesiog barista. Buvau įdarbinta kaip pamainos vadybininkė ir minimalus atlyginimas Anglijoje tuo metu buvo 9,50 GBP (11.12 eur). Tai kai galvoji Anglijos mąstu – 10,38 GBP nėra daug. Nu man buvo daug. 😀 Aišku dirbant pusę etato – 24 val per savaitę, nepajauti to didesnio atlyginimo, bet vis tiek. + Starbukse buvo geri benefits (nežinau kaip lietuviškai, gal priedai, gal sakykim papildomi dalykai). Pvz, kas savaitę galėjau pasiimti visą kavos pakelį (kokį tik norėjau) nemokamai. Du gėrimus pamainos metu – nemokamai. Maistui nuolaidos – tai žinoma kaip ir visur. Tada mes turėjom savo kortelę, su kuria galėjom pirkti kavą kituose Starbucks su 30% nuolaida. Bet tiktai oficialiuose Starbucks, nes dar yra labai daug franšizių. Tai jei kada teks pirkti Starbucks, pasidomėkit ar tikrai oficialus. Aš pati net nežinojau, bet kaip geriausia atskirti ar oficialus ar ne – pagal kainas. Ne oficialiam kainuos brangiau. Man tai lengva būdavo sužinot, nes man nuolaida gėrimams negaliodavo franšizėj ir ne kartą teko nusvilt. 😀

Yra dar kiti priedai, kurių neminėsiu, nes nežinau ar vis dar yra. Bet man gauti kavos paką nemokamai…. Nu čia buvo super, nes kavą geriu kiekvieną dieną, o ji šiaip brangi. 😀 Tai susitaupai pinigų… Darbo valandos buvo nuo anksčiausiai 7 val pradėt ir vėliausiai 21:30 pabaigt, bet buvo porą kartų kai išėjau ir 22:00 Starbucks viršvalandžius mokėjo, tai jei norėjai prisidurt daugiau pinigų, tikrai buvo įmanoma. Dar Jungtinėje Karalystėje moka atlyginimą pagal tavo amžių. Pvz:

Komanda… Čia turbūt yra vienas geriausių dalykų, kas mano gyvenime buvo nutikę darbe. Kai aš susipažinau su komanda, aš tiesiog visus nuoširdžiai pamilau. Nu ok gal vienas du žmonės buvo — nope. 😀 Niekad dar nėra man buvę, kad sutikčiau tiek žmonių, kurių mąstymas būtų kaip mano ar jie domėtųsi tais pačiais dalykais. Dvasingumu ir dar astrologija. 😀 Žmonės buvo surinkti mano manymu superiniai. Tiek atradau bendro su kai kuriais, kad tiesiog atrodė nu likimas čia dirbti. Dar šiaip jei pažiūrint į Starbukso logo, galima sakyt atvaizduota vos ne kaip Eglė žalčių karalienė. Nors ten sirena, nu bet logo ir žalia spalva. Man čia buvo – oho.

Plius, kas man dar žiauriai patiko, kad komanda buvo tarptautinė. Susipažinau ir su britais, ir lenkais, su turku, graike, itale, ispane, rumunu, slovake ir latve. Gal dar kokią šalį pamiršau, na bet principas toks, kad visokių tautybių. Kas man žiauriai patiko.

Mokymai truko ilgai. Pirmiausia turėjau išmokt dirbt su kasa (svarais ypač), tada pačiu tvarkymusi, vėliau kavos darymas ir galiausiai pamainos vadybininkės pareigos. Mokymai tikrai buvo stiprūs, aš buvau žiauriai gerai išmokyta. Patikėkit manim, kai sakau, kad mano rankos drebėjo darant gėrimus, va jėzau, bet vėliau… Tikrai pažanga buvo nuostabi ir vien dėl to, kad turėjau puikius žmonės, kurie kantriai mane mokino. Kad tapčiau oficialiai paimonos vadybininke, turėjau važiuoti į pirmosios pagalbos mokymus, kas mano manymu turėtų būti netgi mokoma mokykloje. Visada yra gerai žinoti, kaip elgtis situacijoje, kai žmogui pasidaro bloga. Dar pasirodo mano pirmosios pagalbos sertifikatas galioja 😀

Dar pradžioje su manim dirbo viena lietuvė, ji buvo vadybininkės asistentė. Prisiminiau ją, nes vienąkart atėjau į darbą pačioj pradžioj su nedideliu kulniuku ant batų (lyg ir nedideliu 😀 ). Na, bet neturėjau jokių batų kitų.. 😀 ir aišku, man ji liepė persirengti, nes dėl saugumo negalima dirbti, ypač jau ne kavinėje… Aš tada sąskaitoj turėjau gal apie 18 svarų… Paskutiniai pinigai ir ji kaip žinodama pamenu klausia manęs: tau užteks pinigų? Gal paskolinti? 😀 nu bet aš išdidi, nusprendžiau, kad rasiu ką nors už 10 svarų nupirkt. 😀 Ir radau. Nusipirkau H&M bačiokus.

Gėrimai, kavos, žiūrėkit, jeigu galvojat, kad Starbuckse kava kažkuo geresnė ar įspūdingesnė, tikrai galiu pasakyti, kad ne. Kas daro Starbucks populiaru, tai prekinio ženklo reklama, vardų rašymas ant puodelio ir aišku customisation – gaminimas pagal užsakymą. Kas reiškia, kad žmonės prieis prie tavęs ir duos tau sąrašą, ko nori kavoje, kokio pieno, kokio sirupo (netgi kiek paspaudimų sirupo), plakta grietinėlė, veganiška grietinėlė ir taip toliau. Išmokt gėrimų, net neįmanoma, nes visada atsiranda žmonių, kurie pakaitalios gėrimą, kartais net prašys parekomenduot ką čia kitokio įsipylus. Jeigu žiūrint iš kliento perspektyvos – taip, šitie dalykai yra faini ir tikrai skatina žmones ateiti, nes kur dar daugiau galima taip užsakyt gėrimą? Kitur ateini ir viskas, gauni kas parašyta ant lentos. 😀 Bet kai pagalvoji, kiek cukraus žmonės ten išgerdavo. Mes kartais net nesuprasdavom kaip taip galima, kelių rūšių sirupai, grietinėlė, karamelės padažas. Tai pasiimk cukrų ir valgyk tiesiog, tas pats bus… Mums kaip darbuotojams tas kavų užsakymas pagal klientą tai buvo košmaras. Neduok dieve kažką pamirši, ateina ir sako – neįdėjot man čia sirupo. 😀 ant tiek jie pripranta prie to cukraus, kad įsivaizduokit, nebejaučia jo…. Kitas dar dalykas, ką Starbucks daro, tai kad, jei tu užsisakai gėrimą ir tau nepatinka, nemokamai gali gauti naują. Ar manot žmonės tuo nesinaudojo? Aišku naudojosi. Labai retais atvejais neperdarydavom, bet jei tiesą pasakius, tokiai įmonei kaip Starbucks yra pigiau perdaryt kavą, nei pvz grąžint pinigus. Bet žinot, kai eilės būdavo kartais milžiniškos, ir nieko nespėji ir čia dar ateina – perdarykit, tai žinokit, kartais ir neperdarydavom 😀 nu tikrai užknisdavo. Pamenu viena moteriškė prašė kavą perdaryt du kartus, nes jei per šalta buvo… Ten pienas jau verdantis ir jai tipo šalta kava duodam. 😀

Kitas dalykas Starbucks visgi yra greito maisto kavinė ir deja joje kokybės būti negali ir žmonės tą pamiršta. Jūs tikrai kokybiškesnę kavą gausit mažoje kavinukėje, kur kavos mažas puodelis kainuos žymiai brangiau. Pati ėjau su namioke po mažesnes kavines ir tikrai galiu pasakyt, kad kokybė skiriasi.

Šiaip kas tikriausiai labiausiai liūdna ir tikrai ne kartą man suspaudė širdį ir jaučiausi, kaip būčiau darius nežinau kokio blogumo dalyką, tai maisto išmetimas… Masinis išmetimas, jeigu pasibaigia galiojimas ir neišperka. Aišku, ten mes darydavom dienos pabaigoje 50% nuolaidą, bet vėliau, (jau žymiai vėliau prieš man išeinant) mums buvo pasakyta aukštesnio vadybininko, kad mes negalim daryt tų nuolaidų ir privalom pardavinėt visa kainą. Starbucks nerūpi, kad maistas išmetimas ir išmetimas masiškai. Mūsų maža kavinukė, kartais surinkdavo maišą maisto išmest per VIENĄ DIENĄ. Ir mums reikėdavo išmest priešais kamerą. Tai reiškia, kad atsistoji, kur kamera ir meti. Va. Beje, viena iš priežasčių, kodėl draudžiama maistą imt namo, nes kažkada kažkas atidavė maistą benamiui, tas apsinuodijo, padavė Starbucks į teismą ir laimėjo… Va jums istorija. Jei klausit ar neimdavom namo kažkaip paslapčia, tai paliksiu jūsų vaizduotei. Man tik asmeniškai šitas maisto mėtimas atvedė prie egzistencinių klausimų ir galvojimo ar tikrai aš noriu dirbti tokioj įmonėj ir pirkti tokioj įmonėj. Nesakau nieko, žinau ir kitos įmonės meta maistą, pvz McDonalds ir t.t. Bet nu aš esu už ekologiją ir tikrai nenorėjau prisidėti prie tokios nesąmonės, dar plius nepamirškit, viso plastiko, kuriame įpakuotas maistas – tiesiog į šiukšliadėžę kiekvieną dieną. Dar vėliau teko ir apie 10 litrų pasibaigusio pieno išpilt, nes kitiems pamainos vadybininkams buvo nusispjaut, bet dar čia prieisim prie to..

Vienas iš geresnių daykų, kad Starbucks turi tokią iniciatyvą, jog gali atsinešti savo puodelį ir jame mes galėjom padaryt gėrimą ir dar žmogus gautų nuolaidą. Ir negaliu sakyti. Tikrai nemažai žmonių ateidavo su savo puodeliais, termosiukais ir kavą gaudavo ten. Bet žinot. Lyginant tuo kaip įmonė teršia gamtą, šita jų inciatyva tai lašas vandenyne.

Ir dar vienas dalykas, kas skatina maisto nemesti Anglijoje tai Good 2 Go maišeliai. Principas paprastas, aš turėjau pažiūrėt ar mes sugebėsim išparduoti maistą, ir jei ne, tuomet įdėt į programėlę skaičių kiek maišelių gali žmonės nusipirkt. Mums reikėdavo įdėti tam tikrų dalykų į maišelį, kurie baigia galiot būtent tą dieną ir jie nusiperka už kažkur 4 svarus ir turėdavo atsiimti ten prieš mums užsidarant. Pirkdavo žmonės, bet ne per dažniausiai, kartais nusipirkdavo ir niekas neateidavo atsiimti. Nu tai kartais jau tuos maišelius pasiimdavom, kartais išmesdavom 😀 Ši idėja visai smagi, bet esmė, kad kas norės Starbucks maisto. Nei jis šviežias, nei kažkoks ypatingas, dažnai labai būna sausi tie sumuštiniai, tai tikrai ne visąlaik jų žmonės pirkdavo.

Viena smagiausių darbo įžangų, buvo tikrai Starbucks’e ir tai buvo – kavos degustacija. Pamenu vienose iš pirmųjų pamainų, mums padarė kavos, paėmė tam tikrų saldžių kepinių ir mes turėjom ragaut kavą. Ir apibūdinti skonį jos. Kiekvienas turėjom Starbucks pasą ir ten turėjom rašyt, kokį skonį jaučiame ir su kokiu saldžiu skanėstu kava tinka. Na čia daugiau pardavimui reikalinga, nes jei žmonės klaustų, žinotum ką rekomenduot. Bet tiesą pasakius per visą darbo laiką teko rekomenduot tik vieną kartą ir rekomendavau pagal tai ką buvau išragavusi, o ne prie ko kas tinka. Jeigu dar atviriau, tai tokiems pardavimams dažnai tiesiog nebūdavo laiko, nes visąlaik kažką reikėdavo padaryti.

Kodėl buvo sunku daryti gėrimus? Nes turi ne tik teisingai padaryt gėrimą, bet ir greitai. Gėrimų receptų daug ir dar vis prisidėdavo sezoniai gėrimai. Dirbau Starbucks nuo vasaros vidurio iki pavasario pradžios, tai praėjau nemažai sezonų ir gėrimų. Bare visada buvo taisyklė, kad jeigu eilėje 5 gėrimai, vienas žmogus gali susitvarkyt, bet jei daugiau nei 5 privalo būti 2 žmonės bare. Na ir aišku jei reikia 3 žmogus kuris daro šaltus gėrimus. Esam turėję ir virš 20 puodelių užsakymų padaryt. Kažkada pamenu gavom 15 gėrimų iš užsakymo į namus ar ofisą 😂 kai reikdavo dirbt bare, tikėkit ar ne, bet tikrai kartais atsijungavau ir viską automatu darydavau. Pažiūriu į kodą arba lipduką kavos/gėrimo ir varai. Ant tiek pamenu su kolege non-stop darėm gėrimus, kad turėjom vieną decaf kavą. Kas reiškia, jog žmogus gali būti alergiškas kofeinui. Ir mes su kolege žiūrim abi į tą puodelį, kava viduj. Kuri iš mūsų padarė – nepamenam. Ar Decaf kavą įpylėm – nulis galvoj. Pamenu tada taip juokas suėmė, nes suvokėm ant kiek žiauru yra taip va automatu kaip robotui dirbt.. 🤣 na bet nieko, nusprendem tiesiog perdaryt gėrimą, nes tokiuose reikaluose rizikuot negalima. Ypač Anglijoj žmonės labai daug kam alergiški ir po to gali tave į teismą paduoti jei ne taip gėrimą padarysi ir jiems bus alerginė situacija. Man sakė, kad kažkokia Starbuckso vadybininkė taip ir į kalėjmą sėdo. Ar tiesa ar ne, tikrai nežinau, bet to užteko 😅

Turėjom vieną atvejį, kai moteris parašė, jog turėjo alerginę reakciją ir kaltino mano kolegę, kad ji ne tą pieną panaudojo. Tai tikrino kameras ir buvo įrodymas, kad ji įpylė teisingą pieną. Visi buvo patenkinti.

Pamainos vadybininko pareigybės gan atsakingos ir jų daug. Dirbti su kasa, daryti kavas, gėrimus, valyti, eiti į sandėlį, skaičiuoti kiek visko turim, atidaryt kavinę ryte ir paruošti, tada uždaryti kavinę vakare ir skaičiuoti pinigus, uždaryti kasas, na ir žinoma pamainos metu, pasakyti kolegoms kada eiti į pertrauką, padėti jiems jeigu reikia, aptarnauti klientus, kurie skundžiasi, apžiūrėti ar nereikia papildymo merchandise – papildomas prekes, kaip kava, kavos puodeliai, termosai ir kiti dalykėliai. Papildyti šaldytuvus, patikrinti jų temperatūras (ar šaldo tinkamai). Tada sutvarkyti šaldytuvus už sienos (čia kur sėdi vadybininkė, mūsų spintelės, šaldytuvai, indų plovyklė ir ledukų mašina). Žodžiu darai viską. Taip pat mes turėjom kiekvieną dieną valymus ir aš turėjau paskirstyt kas ką valo. Pvz diena toletui valyt nu ir žiūri kas čia valys. Kartais pati valydavau. 😀 grindys plaut, kavos aparatus valyt. Dar kitus dalykus. Na, dirbau valytoja, kasininke, barista, pamainos vadybininke, dar aišku reikėjo daryt užsakymus rytais, užpildyt dokus nu ir visokių random dalykų, ko tik nenutikę. Pvz tik pamainos vadybininkas galėjo atlikti pinigų grąžinimą. Nu tai aš pamenu valgau pietus ir ateina jau kas nors. 😀 ir kartais kasos pastrigdavo, labai dažnai kas tai neveikdavo ar sugesdavo. Supraskit kavinėje buvo sena aparatūra. Teko ne kartą skambint ir kalbėt su IT darbuotojais arba registruoti pataisymą (ledukų aparatą, kavos aparatą, kartais indų plovyklę) Kaip tokia bilijoninė įmonė, sakytum turėtų turėt naują techniką, na bet ne… Dar žinoma mes dirbom su 3 užsakymui į namus įmonėm. Užsakymai eina ir tu ten lakstai kaip viščiukas be galvos. Sakau, kol turėjau seną, ta stiprią komandą, viskas buvo tvarkoje. Bet kai visi pasikeitė ir teko dirbti su komanda, kuri net nebuvo normaliai apmokyta kaip gėrimus daryt (čia vėliau paaiškinsiu, kodėl daug žmonių sako jog gėrimų skonis visada skiriasi) tai jau po to mano kantrybė baigėsi…. Sandėlys, atnešti užsakymus, suskaičiuoti ir sutvarkyti. Užpildyt risk assessment (rizikos įvertinimas), jeigu klientas susižeidžia arba kažkas iš kolektyvo. Teko pildyt, kai klientės kavos dangtelis lengvai nusilupo ir ji karštą kavą išsipylė ant savo kelių. Tai ten klausiau ar reikia kažkuo padėti, užpildžiau dokumentus ir daviau nuolaidos kuponą. Pati irgi ne kartą susižeidžiau darbe. Na pvz turėjau žiaurų skrydį ant grindų. Buvo plautos grindys ir aš galvojau, kad viskas jau bus išdžiuvę. Deja, slydau ir su ranka tėškiaus į stalą ir su kairiu šonu į grindis…. 😀 Negalėjau net padirbt, nes šonas tirpo ir priliest negalėjau. Variau į ligoninę, nu bet ten patikrino (neperšvietė deja), pasakė kad nervą patempiau. Bet tikrai nelūžo. Deja iki šios dienos tą šoną skauda…

Vienas iš dalykų, kurių aš labiausiai bijojau tai daryt veganišką plaktą grietinėlę. Ją darydavom patys ir esmė, kad reikdavo įleisti orą, nu kad purkštų grietinėlę. Po to kai išnaudoji, reikia išpurkšt likusį orą ir tik tada galima atidaryt išplovimui. Vėlgi jeigu atidarysi neišleidus oro, metalinis dangtelis iššoks ir gali tave mirtinai sužaloti. Belenkaip bijojau to daikto, niekad nenorėjau pati jo valyt, bet bijodavau ir už kolegas. 😅 tai visad stengdavaus patikrinti, kad būtų oras išleistas, nes vienąkart kolegė neišleido galutinai oro ir dangtelis šoktelėjo. Nieko nenutiko, bet mes žiauriai išsigandom nuo garso, nes toks pokšt buvo. 😂 tai nuo to laiko leisdavau valyt tą purškiklį tik tam kas mokėjo. Ir žiauriai nemėgau valyt tos krosnelės, kur šildo maistą, nes reikėdavo plauti su bleach, tai reikėdavo specialias pirštines dėtis, kad nenudegintų odos.

Dar vienas iš negatyvesnių dalykų grynai dėl darbo specifikos, mes turėjom kaip komanda whatsapp grupes. Ir viena grupė buvo visos komandos, kita buvo pamainos vadybininkų. Nežinau, kodėl buvo pasirinktas toks bendravimo būdas, viena vertus, kai reikėdavo pagalbos tikrai kažkas galėdavo padėt, bet vėliau man tas susirašinėjimas tiek privedė prie ašarų ir pykčių, kad jaučiausi jog dirbau ten 24/7. Kodėl? Papasakosiu daugiau antroje dalyje. 😉

Kokią kavą/gėrimą aš rekomenduočiau? Tai Matcha Latte su sojos pienu, ir vanilės sirupu. (Jokio cukraus) Matcha yra padaryta iš žalios arbatos ir gali būti kartoka, tai jei nemėgstat žalios arbatos, neimkit. Ir kitas gėrimas yra Cold Brew. Dabar gauti Cold Brew ne visur įmanoma. Mes irgi retai darydavom, nes ten yra specialus procesas kaip ją daryt ir kava visada bus šalta. Kava yra labai stipri. Mano kolegos eksperimentavo, na ir žodžiu, geriausiai imti su baltojo šokolado padažu ir man rodos Oat pienu. Bet tiesiog gali prašyt įprasto pieno. Žiauriai skanu ir duoda energijos visai dienai. Pamenu, dirbau kažkada irgi su naujoke ir mes abi nežinojom kiek toks cold brew pilti i puodelį. Nu įpylėm praktiškai pilna ir šiek tiek pieno šlakstelėjom… Kai mes po to pamatėm, kad tos kavos reikėjo mažiau nei puse puodelio įpilt, mes tiesiog tokio strokio turėjom, nes galvojom žmogus infarktą gaus nuo to gėrimo 😂 Bet manau, kad gal susiprato ir neišgėrė visko. Turėjo būt max stipru. Visi kiti gėrimai, nuoširdžiai pasakysiu, nėra kažkokie ypatingi, maistas irgi nu tiesiog maistas. Apačioje nuotrauka gėrimo kurį aš padariau. Užsakė berniukas ir tiesiog užsakymas buvo visiškai lempinis. Bet sakė jam buvo skanu.

Tai va čia tiek tiesiog grynai apie įmonę. Bet mano istorija čia nesibaigia, nes jau tikrai ne įrašas, bet visa novelė išeis. 😀 Mano komanda vėliau pasikeitė…. Starbucks atidarinėjo mieste naują kavinę, ir komanda realiai buvo padalyta. Apskritai, turėjo būt viena komanda, galiausiai gavosi visiškai kitaip. Aš dar buvau mokymuose, kai man teko dėl covid izoliuotis namie. Per tą laiką visa komanda pasidalijo, o kai aš grįžau, grįžau į naują vadybą ir naujus kolegas… Naujoji vadybininkė iš pradžių atrodė normali….

Jeigu galvojat, kad tik Lietuvoj gali būti prasti vadybininkai/direktoriai ir pan, tai tikrai klystat. Jų visur pilna, visokių tautybių. Apskritai, pamačiau kokių žmonių gali būti ir fenomeną, kaip žmonės pasikeičia, kai gauna aukštesnes pareigas.

Žodžiu kelsiuos į antrą dalį, nes jau tiek prirašiau, bet manau pati vaizdą susidarėt. Tikrai tokioje įmonėje padirbti yra įdomu ir davė labai daug patirties. Kita dalis bus daugiau asmeninė, su istorijomis ką teko išgyventi per tuos 9 mėnesius (Pvz mano pirmo vakaro kai viena pati turėjau uždaryt kavinę metu kilo gaisras prekybos centre ir vyko evakuacija) Taip kad tikrai dar turiu nuotykių. Nuoširdžiai sakau, kai pagalvojau, kiek ten man daug nutiko, atrodo aš ten dirbau ir visus 5 metus. 😀

Pabaigai fotkė iš Kalėdinio merchandise. Beje tik ieškodama fotkių šitam postui suvokiau, kad iš vis niekad nefotkinau nieko daugiau. Aišku turiu fotkių iš bendro chat’o, bet nemanau, kad galiu viešinti ten specifinius dalykus.