Antroji tema iš instagramo siūlymų – vaikystės prisiminimai ir ryšys tarp dviejų žmonių. Iš pradžių galvojau, kokia lengva tema. Tačiau dabar nežinau ką rašyti. Nepaisant to, pirmiau papasakosiu vaikystės prisiminimus, kuriuos myliu ir kuo vaikystė yra svarbi. O antroje dalyje rašysiu apie ryšį tarp žmonių.

Iš tikrųjų pasiilgau vaikystės. Nors turiu tiek liūdnų, tiek labai nuostabių prisiminimų. Manau kiekvienas galėtų parašyti po knygą apie savo vaikystę. Bet ko labiausiai pasiilgau aš – tai džiaugsmo, jokios atsakomybės ir tikrų draugysčių. Mano vaikystėje nebuvo tiek technologijų kiek dabar. Keleta žaidimų mygtukiniuose telefonuose ir senukai dinozaurai kompiuteriai. Taigi veiklas mes turėdavome susigalvoti patys.

Kas man labiausiai įsiminė ir ką aš myliu iš vaikystės?

Nakvynes pas drauges. Buvimas kaime. Vaikščiojimas tuščiame mieste vasarą. Ir aš labai mėgau daryti video. Nors tuo metu telefonuose būdavo galima daryti apie minutės laiko įrašus arba fotoaparatu iki pusvalandžio, vis tiek būdavo smagu. Taip pat žinoma žaislai, barbės, little pet shop. Be galo mėgau vasaromis skaityti knygas. Taip pat su viena geriausia drauge mes turėjom tradiciją švęsti vasarą. Išprašydavom tėvų ir bendrai turėdavom apie tris eurus. Už juos pirkdavom ledų ir saldainių ant viršaus. Ir štai taip pradėdavom vasarą. Vakarėlis vasarai. Taip pat iki šiol turiu meilę rugsėjui. Ypač Rugsėjo pirmąjai. Nes būdavau pasiilgusi mokyklos, bet tas noras mokytis išlikdavo tik iki Spalio mėnesio. 😄 Man patikdavo pirkti naujus dalykus ir ypač rinkti sąsiuvinius kiekvienam dalykui. Mėgdavau būti organizuota. Atmosfera mokykloje ir kolegijoje ar universitete labai stipriai skiriasi. Bet prisiminimų iš vaikystės yra tiek daug, kad neįmanoma trumpai aprašyti.

Kuo vaikystė yra svarbi?

Pirmiausia vaikystėje susiformuoja mūsų materialinės ir dvasinės vertybės. Mes pasirenkame kas mums iš tikrųjų svarbu ir kas ne. Kiekviena patirtis padaro mus tokiais, kokie esame suaugę. Žinau, kad keičiames visą gyvenimą. Bet tikrasis mūsų AŠ nesikeičia. Pavyzdžiui, mano mėgstamiausia spalva vis dar mėlyna, mano mėgstamiausias gyvūnas vis dar tigras. Aš myliu muziką ir negaliu be jos įsivaizduoti savo gyvenimo. Man patinka komunikuoti ir turėti daug draugų. Man patinka kurti poeziją. Ir taip, kurti pradėjau jau vaikystėje tik tuomet kurdavau dainų žodžius.

Todėl vaikai turi būti tinkamai auginami ir tam reikia daug atsakomybės. Nes vaikas ir tėvų veidrodis. Vaikas daug dalykų perima iš tėvų. Aišku nėra tobulo kelio auginti vaiką. Nėra taisyklių. Kas svarbu – įsisamoninti, kad vaikystė padaro didžiausią įtaką žmogui. Taigi kaip tėvams reikia būti atsargiems ir netgi apgalvoti tai ką kalba savo vaikui.

Aš taip pat patarčiau prisiminti savo vaikystę ir atrasti situacijas, kurios išmokė mus elgtis taip, kaip elgiames dabar. Tokia mini savianalizė. Dažniausiai juk prisimename dalykus, kurie padarė didžiausią įtaką mums. Ir kai žinome savo patirtis ir suvokiame savo reakcijas galime kontroliuoti save dabar. Labai geras būdas pakeisti dalykus, kurie nėra geri arba galėtų būti geresni.

Ryšys tarp dviejų žmonių.

Labai plati tema. Tai gali būti ryšys tarp šeimos narių, draugų, partnerių. Bet ko. Ryšys tarp tavęs ir nepažįstamojo. Ryšys tarp tavęs ir mokytojo. Aš turiu labai daug ryšių tarp skirtingų žmonių. Ir nežinau kaip tai veikia. Kartais būna labai lengva susibendrauti su žmogum, kitąkart neišeina net normalaus pokalbio palaikyti. Vieną dalyką tikrai žinau. Didesnė tikimybė sukurti ryšį būnant atviru visom galimybėm ir idėjom. Būti atviru ir neteisti žmogaus (nebent teisti yra tavo darbas 😄)

Ryšys tarp vaiko ir tėvų.

Mes visi sutiksime, kad ryšys tarp mamos ir vaiko yra unikalus ir nenuginčyjamas. Mamos tiesiog jaučia savo vaikus. Bet ne visada tas ryšys yra stiprus. Kai kurie tėvai nenori jausti ryšio su vaiku. Nors šeimos ryšys apskritai yra svarbus. Todėl gaila, kad ne visi vaikai žino ką reiškia turėti tėvus. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, reikia nepamiršti, kad mes nesam skolingi tėvams. Nes dažnai taip būna jog jie sako – tu mums skolingas, nes mes tave užauginom. Ne tavo kaltė, kad jie pasirinko tave auginti. Todėl ryšys kartais gali būti ir negatyvus. Bet kiekvienas ryšys gali būti sunaikintas. Anksčiau ar vėliau. Tiems, kas turi gerus santykius su tėvais, tokius ir palaikykit, padėkit jiems ir rodykit meilę. Tų, kurių santykiai nėra geri, neliūdėkit. Jūs ne vieni. Tereikia padėkoti jiems už tai, kad turit gyvenimą ir judėti pirmyn. Šeima sukuriama ne tik kraujo ryšiu. Šeima yra tie žmonės, kurie yra šalia kai reikia. Žmogus pats gali išsirinkti, kas sudaro jo šeimą.

Ryšys tarp merginos ir vaikino.

Antrasis ryšys, kuris antras pagal svarbumą po šeimos. Mano atveju, netgi stipresnis. Žinoma šis ryšys visai kitoks. Šeimos yra platoniški santykiai, o štai čia atsiranda ir fizinė trauka. Galiu pasakyti, kad kartais mes galvojame, jog kitas irgi jaučia tą patį ryšį kaip mes, bet tai gali būti netiesa. Aš turėjau tokį netikrą ryšį ir buvau 100% įsitikinusi, kad jis yra abipusis. Tai buvo mokyklos laikais. Pokalbiai, sapnai, šypsenos, kvapas. Man atrodė, kad aš sutikau savo antrąją pusę. Deja, buvau neteisi ir įskaudinau save ilgiems metams. Aš negalėjau įsimylėti. Ką jau, aš galvojau, kad niekada daugiau negalėsiu mylėti. Kas irgi nėra tiesa. Taigi, noriu pasakyti, kad reikia nepasimesti. Reikia neleisti savo protui įsivaizduoti jog ryšys yra, kai taip nėra. Tikras ryšys turi būti abipusis. Ir aš manau kiekvienas žmogus tai supras, kai kalbėsis su antra puse ir abudu sakys: aš jaučiu tą patį. Aš jaučiu ryšį. Taip pat manau visi esame girdėję frazę: Kartais gali sutikti žmogų pirmąkart ir bus toks jausmas tarsi pažinotum jį visą gyvenimą. Aha. Buvau tokioj situacijoj ir jutau tai. Bet tai nereiškia, kad tai yra gerai ir tuo labiau nereiškia, kad gali žmogum pasitikėti. Nea. Mano patirtis sako, kad kartais tokie žmonės ateina labai trumpam į tavo gyvenimą ir kartais jais visiškai negalima pasitikėti. Dažniausiai tokie žmonės ateina išmokyti pamokos ir tiek. Vis dėl to aš linkiu kiekvienam pajausti tą nežemišką, unikalų ir nuostabų ryšį tarp antros pusės.

Yra dar vienas dalykas, kurį turiu paminėti. Mes kiekvienas turėsim daug ryšių savo gyvenime. Yra daug ryšių, kurie bus tik vienai dienai arba vienam vakarui. Turėjau tokių ryšių. Ir aš nežinau, kaip jie atsiranda ar kodėl. Bet kai kuriuos žmones mes turime paleisti. Jie ateina ir išeina. Kai kurie vaikinai ar merginos ateina be prasmės. Galbūt sutikome juos praeitame gyvenime. Galbūt jaučiame jiems kažkokią meilę. Bet tokie ryšiai nebūna visam gyvenimui. Kartais susitinkame su žmonėmis ir pajaučiame kažką, mes mums tiesiog to reikia. Kartais susijungiame tam, kad gautume pagalbą. Todėl reikia irgi nepasimesti tarp tokių ryšių. Taip kartais ir atsitinka išdavystės. Žmogus pajaučia kitokį ryšį ir pasiduoda jam. Ne visada ir mes patys turime leisti vienpusiui ryšiui tapti dvipusiu.

Ačiū, kad perskaitei ir gražios Tau dienos! #instagraminspirations