Labas.

Štai ir nauji mokslo metai. Sveikinu tuos, kurie mokosi. Mokymasis yra kelio pradžia.

Sveikinu ir tuos, kuriems rugsėjis teliko įprastu mėnesiu kaip ir kiti. Aš irgi šiemet nešvenčiau mokslo metų pradžios. Nors visada ją mėgau. Ir nors galvojau, kad tuščia bus tik gavus diplomą, tuščia pasidarė kai atėjo rugsėjo 1-oji.

Visada mėgau mokslo metų pradžią, nes galėjau nusipirkti fainų dalykų paskaitoms ar pamokoms. Žinojau, kad susitiksiu su simpatijom, naujais žmonėmis, išmoksiu ir išgirsiu daug netikėtų dalykų.

Dabar mane gyvenimas išmokė mokytis iš jo pačio. Nors tai, kad šįmet nestudijuoju toliau, nereiškia, kad aš niekur nesimokysiu. Ne. Turiu daug planų kursams, kitoms studijoms ir panašiai.

Tačiau gera pajusti tai, ką jaučia žmonės, kurie nesimoko ir neturi vaikų. Visišką laisvę. Tai reiškia, kad nuo šiol viskas priklauso tik nuo manęs. Absoliučiai viskas.

Sunku dar susiprasti, bet labai įdomu.

Tie, kas dar mokosi linkiu stiprybės ir kantrybės. Pabaiga greitai ateina.

O tie, kas jau eina tolesniu gyvenimo keliu – tikėjimo savimi. Galiausiai visos pabaigos atneša ir pradžią.

O kad gyvenimas būtų smagesnis nepamirškit kūrybos, eikite į renginius ir puoselėkite savyje kultūrą.

Ne socialiniai tinklai ar internetas svarbiausias. O gyvenimas čia ir dabar.

Mėgaukimes akimirka, kurią jaučiame dabar.

Kaip pasakė Tibeto išminčius – Jeigu kažkokią problemą galima išspręsti – išspręskite ir nesijaudinkite dėl jos. Jeigu jos negalima išspręsti, vadinasi nėra jokios prasmės dėl jos jaudintis.

Paprasta. Bet teisinga.