Taigi, pritrūkau įkvėpimo/temų, todėl paprašiau instagrame žmonių, jog pasiūlytų man temų. Tai pirmoji – jausmai, arba kaip suvaldyti emocijas, kai jos nesivaldo.

Tikrai labai aktuali tema. Ypač dabar, kai dauguma buvo uždaryti už keturių sienų…
Vis dėl to, jausmus mes turim visi ir reaguojame į tam tikrus dalykus taip pat skirtingai. Kartais patys sprogstame kaip ugnikalniai ir plaikstomes kaip tornadai, bet neretai mus labiausiai suerzina kai kitas žmogus ant mūsų išsilieja. Tikrai. Pradedant nuo šeimos, partnerio, draugų, baigiant kolegomis, apsipirkimu parduotuvėje ar netgi važiuojant autobusu.
Mane žmonės yra begalę kartų užkalbinę autobuse. Nesvarbu, kiek stotelių važiuoji, bet karts nuo karto atsiranda žmogus, kuris nori pakalbėti. Aš nepykstu, nes man patinka pakalbėti. Kartais galima išgirsti labai neįprastų dalykų. Vis dėl to kitam tai gali sukelti pyktį, nepasitenkinimą ir kitus neigiamus jausmus. Vienas pasakytų – ir ko tas žmogelis prie manęs prisikabino..
Bet esam emocionalios būtybės, mes turim jausmus ir kartais, kai neturime kam jų išlieti, išliejame nepažįstamiems žmonėms. Bet būtų emocionaliu yra gerai. Jausti yra normalu. Vienintelis dalykas ką sunku, bet reikia išmokti – tai suvaldyti emocijas.

Dažnai sako, kad emocijų nesuvaldo tie žmonės, kurių jaučia gyvenime disbalansą. Tai gali būti problemos šeimoje, su draugais, partneriu. Galbūt žmogus pats nesusitaria su savim ko nori ar ko jam reikia. Bet kad tai nebūtų mano viena nuomonė, internete paieškosiu straipsnių, kurie galėtų padėti suvaldyti save.

Man emocijas nesunku suvaldyti. Mano žvilgsnis (ir tai tik kai kuriems) išduoda ką aš manau. Pavyzdžiui man tereikia pažiūrėti į mamą ir ji jau žino mano reakciją. Bet pastaruoju metu pati susidūriau su tuo, jog sunku yra nuslėpti liūdesį, pyktį, džiaugsmą. Atrodo apima viena emocija ir tu visas net spinduliuoji ja. Buvau išmokusi per daug nereaguoti į dalykus. Po vienos Lamos paskaitos supratau, kad jis teisus, jog kai mes sakykime esame begalo laimingi ir kažkas nutinka blogo, mes į tą blogį, kad ir koks jis nedidelis būtų sureaguojame žymiai stipriau. O jeigu tuo metu kai kažkas nutinka blogo mes būtume neutralūs, mes stipriai ir nenusivlitume. Ir atvirkščiai. Jei esame be galo liūdni, atsitinka mažytis dalykas ir iškart esame laimingi. Taigi esmė tame, kad reaguoti kuo neautraliau į dalykus yra labai naudinga. Bet tai be galo sunku. Ir aš taip darydavau. Gaudavau gerą pažymį arba pasirodydavau kažkur ir panašiai, aš nereaguodavau taip tarsi būčiau ant sparnų. Ramiai žiūrėdavau. Pasakydavau sau – okay, šįkart buvo gerai. Aš džiaugiuosi savim, padariau ką galėjau su savo galimybėmis, dabar reikia eiti toliau. Tiksliau, neužmigti prie savo laurų. Lygiai taip pat negalima įsijausti į – viskas man blogai – vaidmenį. Nes tikrai lengva viskuo skųstis ir visur matyti problemas. Tai įtraukia…

Gyvenime visada taip bus. Kažkas nutiks neįtikėtinai nuostabaus ir kažkas nutiks labai blogo. Nes kitaip ir nebūna. Bet tam kad mažiau į tai reaguoti, reikia suvaldyti save. Atrasti dalyką, kuris leidžia nurimti. Kažkur skaičiau ar girdėjau, kad mes gyvename reakcijų pasaulyje. Facebook’e mes juk galime sureaguoti į viską: įrašą, nuotrauką, komentarą. Mes reaguojame, bet nebe apgalvojame savo reakcijos. Nes reakcija yra subjektyvi. Jeigu aš esu puikios nuotaikos, aš visiems būsiu geresnė, nekreipsiu dėmėsio į smulkias klaideles. O kaip būna kaip mes pykstame? Neduok Dieve, kas nors ne taip pažiūrės ar kažką pasakys… Tiesa?

Bet taip jau yra, kad kaip mes reaguojame, vėliau gauname tas reakcijas atgal. Kuo neutralesni būsime, tuo ir aplinka bus ramesnė. Bet tai sunku ir fiziologiškai, juk kai būname laimingi išsiskiria tam tikri hormonai, kurių norime vėl. Tiktai reikia nepamiršti, jog neutralumas nereiškia emocijų nebuvimą. Tiesiog kiekvieną emociją priimame šaltai. Neleidžiame jai įsišaknyti.

Ir tas išsiliejimas kartais yra gerai. Nes jei kaupsime savyje dalykus, pakenksime sau.

Man asmeniškai karts nuo karto reikia paverkti. Ir kartais galiu verkti būdama laiminga, tiesiog. Bent kelis kartus per mėnesį aš taip išlieju emocijas. Kiti eina sportuot, kiti užsiima menu, kiti geria alkoholį. Žodžiu, kiekvienas dorojasi su savomis emocijomis skirtingai. Bet kada tai tampa blogai? Kai išsiliejimas tampa vos ne kasdienybe…

Tai ką daryti arba koks sprendimas būtų geriausias, tikrai nežinau. Bet visada galima ieškoti žmogaus, kurio profesija yra spręsti mūsų asmenines problemas. 😉

Štai keletas tinklalapių, du lietuviški, trys angliški, kurie galbūt labiau pagelbės. 😉

Jeigu turi kokių nors įdomių temų – parašyk man arba susisiek per Instagram’ą ❤

Psichika.eu

3 žingsniai efektyvaus emocijų valdymo link

https://www.psychologytoday.com/intl/blog/fulfillment-any-age/201502/5-ways-get-your-unwanted-emotions-under-control https://psychologycompass.com/blog/emotion-regulation/ https://www.scienceofpeople.com/emotions-list/