LABAS
Taigi aš pradėjau pastebėti, kad viskas turi tam tikrą energiją. Draugai, renginiai, darbas, mokymosi įstaigos, viskas. Ir jeigu tu pasitiki savo intuicija, gali pajausti, kad tam tikri dalykai atneša negerą energiją. Pavyzdžiui, sutinkame kažkokį žmogų ir jaučiame kad kažkas ne taip. Arba dalyvaujame kažkur ir vėl tas negeras jausmas. Man sunku apibūdinti tą jausmą, tiesiog tai kažkoks negerumas širdyje, tarsi kažkas sunkaus ant jos padėta, jokio džiaugsmo.
Duosiu pavyzdį. Aš dalyvavau neseniai viename renginyje Vilniuje, kur reikėjo skaityti savo poeziją. Ir po metų, dėka “mielo” korona viruso, man reikėjo prisiminti kaip elgtis prieš publiką. Negalvokit, kad žmonės ar artistai lipa ant scenos be jokio pasiruošimo. Gal koks 1% nesiruošia. Aš visada ruošiuosi skaitymams ir būnu labai nervuota ir pilna baimės. Nes aš jaučiu atsakomybę už savo žodžius. Man reikia žinoti, kad mano poezija paliečia. Nesvarbu, kokia emocija juos apima, svarbu, kad apimtų. Taigi, po to renginio, kai aš padariau ką norėjau, aš jaučiausi labai laiminga, pilna energijos. Aš netgi pamiršau, ką aš dariau ant scenos, nes buvau tokia įsijautusi į savo kūrybą. Ir tas jausmas buvo geras. Puikus.
Ir štai ateina kiti skaitymai. 3 dienas iš eilės. Tarptautiniame poezijos festivalyje. Nenoriu nieko sakyti blogo apie festivalį ar jo organizatorius. Bet po kiekvieno skaitymo, visada jaučiau, kad kažkas ne taip. Na išskyrus paskutinis skaitymas jautėsi geriausiai. Bet vis tiek, po kiekvieno festivalio renginio – vis kažkas negerai. Ta energija tokia pilna blogumo, nemalonumo. Man visada jautėsi, kad kažkas ne taip. Tarsi niekam nerūpėtų. Ir aš 100% nesuprantu kodėl. Bet galbūt viskas tik mano galvoje. Gal aš nesijaučiu verta būti vadinama poete, o gal tiesiog ten esantys žmonės yra ne mano. Bet negerą energiją aš jutau skaitydama visus 4 metus šio festivalio renginiuose. Ir niekas nepasikeitė. Kažkas yra negerai. Tuo pačiu supratau, kad aš esu žmonių žmogus. Aš noriu paliesti žmones savo žodžiais, kurie man yra visiškai nepažįstami, kurie galbūt net nesidomi menu ar poezija. Noriu padaryti pokytį, todėl turiu savą auditoriją.
Ir apskritai, aš manau, kad jeigu viskas yra gerai, žmogus turi jaustis laimingas, energingas, degti noru kažką daryti. Viskas turi jaustis gerai širdyje. Bet yra dalykų, kurie netinka mūsų asmenybei. Nesvarbu, ką mes darome, su kuo susitinkame, tai turi jaustis gerai. Ne kitaip.
Norėčiau kiekvieną padrąsinti būti drąsesniu ir pasakyti ne dalykams, kurie verčia jaustis nelaimingu. Bet dažniausiai mes bijome to žodžio ne, nes manome, kad galime priimti netinkamą sprendimą. Tačiau tik taip ateina patirtis. Pirmiausia turėtume vertinti savo savijautą. Dėkoti naujoms patirtims ir sakyti joms taip. Bet jeigu po patirties kažkas jaučiasi ne taip, tuomet reikia pamiršti tai ir judėti pirmyn (tas pats galioja ir su žmonėmis, kurie verčia jaustis ne kaip). Nekartoti to. Išbandyti naują kažką. Patirtis yra mūsų gidas į tikrąjį mūsų gyvenimo kelią. KLAUSYKIT savo širdies ir intuicijos. Ir sakykit NE dalykams kurie verčia jaustis prastai.
Egle Ku 