Para yra labai įdomus dalykas. Bet kaip žinome diena nuo nakties skiriasi kardinaliai. Apskritai taip keista, kad mums reikalingas miegas. Kad būtent tik naktį, mes paiilsime taip, kaip nepailsėtume dieną. Bet juk kai miegame čia, savo šalyje, naktį, kitur yra diena. Tad gaunasi miegame ir dienos metu… Naktį tamsu ir mes nieko nematome, naktis nuo senovės yra žmogaus priešas, nes naktį išlenda daug plėšrūnų. Pagal biologiją tai priežastis kodėl organizmas pripratęs naktį miegoti ir būti saugioje vietoje. Gal dėl to ir yra baimė miegoti be šviesos, nes senovėje žmonės miegodavo prie laužo tam, kad atbaidytų pavojingus gyvūnus. Bet jeigu viskas staiga pasikeistų? Ar būtų įmanoma užmigti dienomis ir atsigaut taip, kaip atsigauname dabar naktį?
Šiaip visada man buvo įdomu tai, kad po nakties nemiegojimo, kitą dieną jautiesi kaip nudaužtas. Ta būsena tokia nemaloni. Nesvarbu, ar naktį vartojai alkoholį, ar dirbai, ar tiesiog nemiegojai. Kita diena tiesiog praeina veltui.
Ilgiausiai esu išbuvusi be miego (be jokių prigulimų ar numigimų) apie 40 valandų. Tikiu, kad kiti yra pasiekę ir didesnį rekordą. Bet kokia keista būsena apima ir ką protas sugeba padaryti po tokio nemiegojimo visada mane nustebina. Pirmiausia ką pajunti tai begalinį nuovargį, jėgų neturėjimą ir visko sulėtėjimą. Realiai dalykai vyksta lėčiau, tikriausiai dėl to, kad sulėtėja reakcija. Neatkreipi dėmėsio į dalykus, tiesiog galima sakyti miegi atmerktomis akimis. Ką dar pastebėjau, kad visada sustiprėja intuicija. Nežinau būtent kas paveikia tai, bet man visada stiprėja intuicija. Pagalvoji – kažkas nutinka, pamąstai – būtent tas žmogus susisiekia. Galbūt taip yra, nes po tokio nemiegojimo esi atsipalaidavęs. Visgi, kai išsimiegame tampame jautresni ir jaučiame didesnę įtampą, kuri neleidžia nuojautai pasireikšti. Tarkim man būna taip, kad normaliai išsimiegojusi ir bandydama klausyt nuojautos pykstuosi su protu. Net jei ir širdis sako viena, protas tuojaus paneigia. O nemiegojus tiek laiko ir visiškai atsipalaiduojant – protas nedirba. Visiškai nedirba. paklaustų manęs po tokio nemiego kiek 2+2 – neatsakyčiau.
Šiaip man įdomu kaip jus,bet kurį skaitantį, paveikia nemiegas. Ką jūs jaučiat ir ką pastebit?
Naktis visada atrodo kažkoks paslaptingas dalykas, savyje slepiantis kažką drastiško arba neįprasto. Bet naktis iš tikrųjų yra paprasta.
Nors sutiksit. Dieną ir naktį miestas atrodo kaip dvi skirtingos šalys. Naktį pokalbiai būna nuoširdesni, žmonės neskuba, naktis yra absoliutus gėris. Diena… Dienomis priimam sprendimus, dirbam, mokinames… Dienose surasti poilsio ar kažko neįprasto – labai sunku.
Nors man asmeniškai labiausiai patinka – vakaras. Vakaras ir ankstus rytas. Vakaras – nes viskas jau būna pasibaigę ir gali atsikvėpti, o rytas dėl to, kad dar žinai jog bus sunki diena, bet ji dar tik prasidės. Šiaip esu žmogus, kuris mėgsta anksčiau atsikelt ryte vien tam, kad galėčiau ilgiau pasėdėti su kavos puodeliu rankoje bei keleta saldainių priedo, skaitant kokį nors straipsnį. Jaukuma.
Jeigu reiktų įvardinti geriausią dieną ir naktį mano gyvenime – tikrai neišsirinkčiau. Netgi jeigu reiktų rinktis blogiausia – neišsirinkčiau. Vienodai buvo tiek nuostabiausių dienų, tiek ir blogiausių naktų.
Kas man kartais būna… Labai retai. Prabudimas viduryje nakties, kad ir 3 ar 2 nakties ir viskas. Tada neužmiegu iki pat paryčių, o žinot kaip būna. Tą rytą kaip tyčia anksti keltis. Ir pamiegi keturias valandas. Tikrai negaliu pasakyti kodėl taip būna. Kodėl staiga prabundi ir nebegali užmigt?? Keista. Ar esu bijojusi naktį užmigti? Tamsos ir panašiai? Tikrai taip.
O lunatikavimas! Turiu pilną istorijų. Kalbėti naktimis irgi mėgstu. Dabar retai. Bet būna.
Dar kitur skaičiau, kad jei prabundi 3 nakties vadinasi dvasios su tavim susisiekt nori, arba ateiviai aplankė. Nieko nesakau, tikrai esu turėjusi nepaaiškinamų naktų, nepaaiškinamų situacijų ir potyrių, kuriuos galbūt mokslas sugebėtų pateisinti. Bet nežinau..
Nei viename poste dar nekalbėjau apie paranormalius reiškinius.. O tai mano gyvenime neatsiejamas nuo manęs dalykas. Ir juk dažniausiai naktį įvyksta visokie dalykai.. Kodėl? Vėlgi mes esame labiau atsipalaidavę ir esame atviri energijoms, kurių iki galo nesuprantame.
Žodžiu, iš mano rašybos akivaizdu, kad naktis man įspūdingesnė. Nors tikrai dienomis įvyksta ne mažiau reikalingų, nuostabių situacijų. Tiesiog supratau, kad diena mums tapo per įprasta ir nuobodi. Diena lekia po dienos. Neįdomu. Nebemokame vertinti ką gauname. Norime naujų patyrimų, todėl išlendame pasižvalgyti po naktinį gyvenimą. Kuris taip pat be galo gundantis, visgi ne ilgalaikis. Būtų smagu ir vėl išmokti vertinti dieną ir norėti jos sulaukti. Su nekantrumu užmigti ir sakyti sau – o kas įvyks rytoj? Vietoj to, kad bastytumemės naktimis kaip vieniši vilkai.
Egle Ku 