Sveiki,

kaip Jūsų nuotaikos? 

Šįkart noriu pakalbėt apie gyvenimo sunkumus. Pastaruoju metu ėmiau pastebėti, kad žmonės iš tikrųjų kariauja. Tik ne tarpusavyje, o viduje. Žmogus kariauja su savo vidine tamsa ir šviesa.

Vieni nugali tamsą. Kiti pasirenka nebekovoti (nusižudyti), treti pasiduoda tamsai ir lieka joje. Tamsa tai labai objektyvu. Kiekvienam tai gali reikšti skirtingus dalykus. Nežinau kodėl yra ta kova. Tačiau ji vyksta ir kai aš tą kovą pagaliau įveikiau, pradėjau matyti kaip su ja dorojasi likusieji. 

Galbūt dabar toks periodas, kai visi eina į aukštesnį lygį. Tik ne visiems galima. 

Jeigu matot, kad jūsų artimam žmogui kažkas ne taip, palaikykit jį, nes to tikrai reikia, bet jokiu būdu nedarykit įtakos. Tai yra mūsų asmeninės problemos, su kuriomis žmogus pats turi susidoroti. Tik reikia kiekvienam žinoti, jog turi šalia palaikymą. Per karą ir per taiką.

Kitas dalykas, apie kurį norėjau pašnekėti. Tikrai ne vienas žmogus, ne viena knyga teigia, kad reikia pajausti gyvenimo bangas ir joms nesipriešinti, o leisti tave nukreipti link kažko. 

Aš vis dėl to nesutiksiu su tuo.

Leidau bangoms valdyti mano gyvenimą. Leidau sau negalvoti apie tai kas bus, tiesiog kaip gyvenimas lems. 

Tačiau štai čia ir prasidėjo negeri dalykai.

Aš manau, kad mes turim prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti, tai kas vyksta. Žinoma, tai tikrai ne visada išeina, bet tokie dalykai kaip : darbas, santykiai, draugystė, kūryba ir panašiai, negali būti kontroliuojami kažkieno kito. Mes patys turim nuspręsti ką daryti. Pavyzdžiui, dirbti ar susirasti kitą darbą. Bendrauti su žmogum ar užbaigti draugystę. Tai MŪSŲ ATSAKOMYBĖ.

Ir jokiais būdais negalima to palikti tokiai minčiai kaip – tiesiog eikim pagal bangą ir žiūrėsim kas gausis.

NE.

Mes įpratome gyventi paauglių gyvenimus, kai mūsų didžiausia atsakomybė yra padaryti pamokas ir tai nebūtinai, nes juk gali nusirašyti. Mes įpratę, kad už mus pasirenka tėvai, mokykla, universitetas ar net visuomenė. 

Bet tai yra silpna ir vaikiška.

Suaugęs privalo pats kontroliuoti bangas. Jei reikia, jis turi priešintis jom. Kai reikia jis seka bangas. Tačiau negali perleisti kontrolės visiškai. Tuomet gali taip atsidurti ir negyvenamoje saloje. 

Pradėkim kalbėtis su savim. Pradėk aiškintis, ko patys norim ir tikimės iš gyvenimo. Tikiu, kad nusivilsi ne vieną ir ne du kartus. Bet ne viskas yra taip paprasta. 

Įpratome taip pat matyti tik gražias istorijas, kaip žmonės sėkmingai visko pasiekė. Bet tam kad tai pasiektų, labai dažnai jie sunkiai dirba. Dirba su savimi ir savo tikėjimu. 

Nustokim, nusimesti atsakomybę. 

Kovokim su savais demonais ir nugalėkim juos. 

Jūs kiekvienas esat reikalingas čia. Ir net nedrįskit galvoti kitaip.