Labas.

Kaip visada gyvenimas neišsemiama tema. 

O šįkart man atėjo noras pakalbėti apie buvimą savimi.

Pastaruoju metu teko pastebėti žmonių, kurie pradėję kažką siekti kūrybiniame kelyje labai pasikeičia. Nors šis dalykas turbūt yra nuo seno, tačiau man norėtųsi, jog tai baigtųsi.

Labai keista, kai žmogus, kurį pažinojai, nustoja su tavim bendrauti, nes pradeda tapti “žymiu” žmogumi. Kabutėse rašau žymus, nes dažniausiai tai nėra pasaulio lygio žvaigždės.

Nežinau kokie tavo prioritetai, bet man pavyzdžiui žmogus yra tikrai pasiekęs, kai savo veiksmais pagerina kitų žmonių gyvenimą, įkvepia ir skatina tobulėti.

Tie žmonės, kurie tiesiog kuria dėl savęs, tam kad patenkintų savo ego, manęs nemotyvuoja, nestebina ir neverčia jais žavėtis.

O ir šiaip, visi esame žmonės, visi esame lygūs. Vieną dieną tu gali būti prezidentas, kitą dieną šluoti gatves. Ir visus žmones reikia vienodai gerbti.

Aš nustembu, kai man pažįstami veidai tampa nebepažįstamais, nes užrietę nosis aukštyn dėl savo nedidelių ir dar ne daug kam matomų aukštumų su tavim nebesikalba.

Ir klausimas iškyla – kodėl? Kodėl reikia iš savęs (negražiai parašysiu) kažką statyti? Kodėl mes tokie susireikšminę?

Nežinau.

Aš kuriu dėl to, kad žmonėms mano kūryba atneštų džiugesio, atsipalaidavimo, motyvacijos ir žinių.

Galbūt dėl to aš niekada neskelbiu, jog kažką veikiu, skaitau poeziją ir panašiai. Kas norės ir taip sužinos, o mano prioritetas – savo kūryba paliesti kitų širdis.

Dėl ko kuria kiti žmonės aš nežinau. Bet akivaizdu, kad nemaža dalis kuria tam, jog patenkintų savo asmeninius poreikius. Jog galėtų pasakyti – o žiūrėkite, ką aš pasiekiau, o jūs ne. Pažiūrėkit, koks aš fainas…

Bjauru.

Kai dirbau darbą pagal specialybę, bendravau su nemažai žinomų žmonių, kurie yra net gavę nacionalines premijas už savo darbus. Ir su manim bendraudavo, kaip lygus su lygiu. O štai tie autoriai, kurie be premijos, mažiau žinomi, visada laikydavo save geresniais nei kiti.

Iš tikro, šlovė bei žinomumas gali labai pakeisti žmogų. Čia išlikti savimi yra labai sunku. Bet tam reikia dirbti su savimi.

Džiugu, jeigu ir tu kažką kuri, veiki ir bandai pakeisti pasaulį. Tačiau visame tame, išlik savimi ir dirbk su savimi. Nes visi esame žmonės. Vieną dieną labai garsūs, kitą dieną niekam nežinomi. Gimstame paprastais, tai ir mirkime tokiais.

Ir noriu pasakyt ačiū tiems žmonėms, kurie užsiima nuostabia kūrybą, bet moka būti savimi. Net jei ta kūryba dar tik eina šlovės link, jūs jau esate laimėtojai. ❤

Vadinamoji žvaigždžių liga labai dažna ir greitai pasiimanti žmogų. Bet jei jaučiat, kad keičiates. Prisiminkite save vaikystėje. Ar tuomet irgi buvot pasaulio bamba?