Labas!
Neseniai Lietuvoje vyko vienas didžiausių festivalių – Kino pavasaris. Teko jame savanoriauti ir pasižiūrėti keletą filmų. Tikrai nespėjau daug pamatyti, bet papasakosiu apie tuos, kuriuos mačiau.
Pirmąkart dalyvavau festivalyje ir buvo įdomu sužinoti, kuo ten rodomi filmai yra ypatingi.
Taigi, apibūdinant emociškai tai būtų – ašaros, sustingusios mintys, nusivilimas, džiaugsmas, noras kažką pakeisti, gailestis, išskridimas į kosmosą ir viskas vienu metu. Tikrai teko išeiti iš kai kurių filmų būnant visiškame šoke. Realybė tikrai yra skaudesnė nei mums kartais atrodo…
Mačiau iš viso 7 filmus. Jų nereitinguosiu, tiesiog po kiekvieno filmo – kas patiko, kas ne, ką pridėčiau arba atimčiau. BET. Visus siūlyčiau pasižiūrėti.
Pirmasis filmas, kurį teko pasižiūrėti buvo – Angelas. Istorija apie vagį ir žudiką. Paremtas tikra istorija. Patiko tai, jog viskas rodyta būtent iš antagonisto perspektyvos. Nebuvo rodyta, kokios pasekmės yra kitiems po jo veiksmų, bet viskas sukasi aplink pagrindinį veikėją. Filme tikrai nemažai gero humoro, todėl dėmėsys išlaikytas 100 procentu. Aktoriai puikūs ir garso takeliai parinkti tinkamai. Pats filmas nėra sunkus, jį lengva žiūrėti, nereikia darytis jokių išvadų, bet kažkokios įtakos turi. Vertinčiau 9/10 nes trūko paaiškinimo, kodėl pagrindinis veikėjas pasielgė kaip pasielgė. Tikriausiai režisierius paliko patiems apmąstyti, bet kadangi pats filmas gan aiškus, nesinorėjo jog liktų neaiškių vietų. Galbūt net reikėtų pasiskaityti tikrąją istoriją… Pagal IMDb filmas įvertintas 7,1/10.
Antrasis matytas filmas buvo Kafarnaumas. Na, šis filmas geriausias iš visų mano matytų. Vertinčiau 10/10. Nieko nekeisčiau ir nepridėčiau. Filmas, bent man asmeniškai buvo sunkus. Praverkiau apie pusę laiko. Tai vienas iš tų retų filmų, kuris paliečia tavo sielą, labai priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir tavyje iškelia norą kažką pakeisti. Labai daug įtakos turintis filmas. Parodytos aktualios problemos. Kas labiausiai stebina, tai aktoriai, kurie pagrinde yra vaikai. Jų gabumai yra daug stipresni nei Holivudo aktorių. Tikroviška ir labai jautru. Pagal IMDb filmas įvertintas 8,4/10 . Kanų kino festivalyje filmas apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Po filmo pradėjau mąstyti apie gyvenimą ir apie tai, kaip mes nemokame vertinti to, ką turime ir nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Nes juk visada lengviau pasiskųsti, jog kažkas negerai, nei atrasti gerumą smulkmenose.
Filmas – Vasara. Šis filmas labai meniškas, lengvas, su humoru, PAGAL TIKRĄ ISTORIJĄ. Na rusų filmai tikrai būna geri ir šis nėra išimtis. Labai daug muzikos intarpų. Gražūs vaizdai ir lengva istorija. Man jis labai patiko. Apie meilės kainą ir karjeros kainą. Apie tai, kad kartais mes priimam sprendimus tik tam, jog mylimas žmogus būtų laimingas. Mane šis filmas motyvavo, nes net ir per įvairius sunkumus, viską galima pasiekti. Domėjausi šių roko daininkų istorijomis, tai tikrai įkvėpia. Filmas yra juodai baltas, su įvairiais spalvotais intarpais. Vertinčiau 9/10, nes man trūko pabaigos. Atrodė tarsi turėtų būtų ir antra dalis. Pagal IMDb filmas vertinamas – 7,5/10.
Filmas apie kurį pasakosiu dabar, manęs visiškai nepalietė. Pavadinimas – Vagiliautojai. Galbūt palyginus su Kafarnaumu, jis pasirodė silpnokas, nors pagal IMDb vertinamas – 8/10. Visi aplinkui labai gyrė šį filmą, todėl maniau, bus stiprus. Pati istorija tikrai liūdna, vėlgi įtraukti vaikai, nuskriausti ir meilės nepatyrę vaikai. Bet man pritrūko jausmo, pritrūko kažkokio pagriebimo už sielos. Tikrai buvo vietų, kai nuobodžiavau. Galbūt per daug pratemptas filmas. Aktoriai mieli, muzika irgi. Vaizdai tikri. Pati istorija nesužavėjo. Viskas atrodo pakankamai techniškai padaryta. Todėl vertinčiau 6,5/10.
Kitas filmas – Neliesk manęs. Hm… Net sunku apibūdinti. Labai daug scenų su nuogais žmonėmis, daug intymumo. Tikrai N-18 filmas arba tuomet kai pradedamas lytinis gyvenimas, nes kitu atveju žiūrovas nesupras filmo esmės. Mane filmas palietė. Privertė susimąstyti apie save, savo kūną ir poreikius. Man patiko, jog filme yra neįgalūs žmonės, kurie išmoksta pamilti savo kūną. Vis dėl to filme labai daug neaiškių vietų. Galbūt ir nelabai reikalingų. Pagal IMDb jis vertinamas 6,2/10. Aš vertinčiau 6,5/10. Nors ir išėjau susimąsčiusi, bet šiam filmui reikėtų daugiau subtilumo, kartais seksualumą galima perteikti labai gražiai. O čia buvo ir nemalonių vietų. Nors galbūt toks ir buvo tikslas.
Neradau trailerio su angliškais subtitrais, bet pabandysiu papasakoti. Filmas – Maja. Istorija apie karo žurnalistą, kuris grįžta po pagrobimo į savo šalį ir negali atsigauti. Nusprendžia išskristi į Indiją, kur turi namą ir ten gyvena jo krikštatėvis ir mama. Štai ten jis susipažįsta su Maja. Tai tiek. Filmas lengvas. Labai daug gražių vaizdų, pati net užsinorėjau į Indiją. Vis dėl to filmas irgi nepalietė, išėjau kaip įprasta, apie nieką susimąstyti neprivertė. Todėl 6/10 pagal mane. O IMDb vertinimas – 6,1/10 . Jeigu režisierius būtų ryškiau ir giliau išvystęs žurnalisto psichinę savijautą, tuomet manau būtų buvęs geresnis ir jautresnis filmas. Čia rodomas tik jo bandymas atsigauti, kuris man pasirodė per paprastas, kai žmogus grįžta po pagrobimo. Vėlgi pritrūko jausmo.
Paskutinis filmas, kurį teko matyti – Vasaros paukščiai. Na, mano būsena po filmo buvo tokia – 10 minučių buvau išskridusi į kosmosą. Pirmąkart taip tuščia galvoje, nes viskas labai aišku. Skirčiau šiam filmui 9,5/10, nes dar buvo noro, jog išeitum ir apie kažką susimąstytum. Labai patiko filmas. Vienintelis iš mano matytų turėjo mistikos. O aš labai mėgstu mistinius dalykus. Daug tiesos, gražių vaizdų. Apie tradicijas, kurios mums visai negirdėtos. Unikalus filmas. Pagal IMDb vertinamas – 7,9/10. Tarsi norėtųsi sakyti, jog suteikė emocijų, bet išėjau tyloje. Visiškai tyloje.
🙂
Tai tiek. Festivalis – Kino pavasaris tapo mėgstamiausiu mano festivaliu Lietuvoje. Matau jo vertę ir kūrybiškumą. Tiek iš dalyvio, tiek iš savanorio pusės.
