Vienis

 

Labas!

Gražaus vakaro/dienos/nakties ar ryto!

Manau, mes visi mėgstame keliauti. Aš myliu tą jausmą, kai atrandi naujas vietas. Netgi dažnai būna, kad senas vietas atrandi iš naujo ir visai kitaip, nei matei jas prieš tai… Ir šį pirmadienį buvau Trakuose su brangia drauge. Aš pažįstu šį miestą gan gerai, nes dažnai ten tenka būti vasarą. Tačiau šį kartą buvimas Trakuose man atnešė daug nuostabių emocijų!

Aš pabandysiu paaiškinti ką jaučiau, bet tai tiesiog neapsakoma žodžiais…

Sėdėjau su drauge ant lieptelio priešais ežerą. Leidosi saulė, o dangus buvo giedras. Kadangi Lietuvoje dabar tokie karščiai kaip +33 laipsnių, tądien buvo apie +24 ir viską gerino lengvas vėjelis. Turbūt idealus oras. Ir štai, mes sėdėjome su drauge ir ji dar paleido gražią ir raminančią muziką. Ir aš užsimerkiau. Buvo gera. Gera girdėti vėjo taršomus medžius, gera girdėti kaip vanduo atsimuša į krantą, gera, kad šalia tavęs yra žmogus, kuris supranta. Vieni sako, kad būti tyloje reikia mokėti ir kad ne visi tyla pakelia. Bet man ta vidinė tyla buvo vienas geriausių jausmų, kuriuos teko išgyventi pastaruoju metu… Užsimerkusi, aš tarsi atsijungiau nuo kūno. Tai tik buvo pora sekundžių, bet aš jaučiau tokią euforiją ir laisvę. Jaučiausi taip, tarsi aš ir gamta būtume VIENIS. Ir tas jausmas yra geriau nei tobulybė. Suprasti, kad tu esi iš žemės, medžių, vandens ir pajusti tą taiką ir begalinę ramumą yra nuostabu. Tokį jausmą patiriu gal antrą kartą… 

Norėtųsi kažkaip patarti, kaip pajusti tai, tačiau net nežinau, ką rekomenduoti. Tai turbūt nutinka tik tam tikru momentu ir tam tikroje vietoje. Tiesa, šiandien vėl pajutau tai, bet buvau su kitu žmogumi, kitoje aplinkoje.. Bet vienas pastebėjimas. Abiem kartais  fone grojo lyriška melodija. Galbūt dar muzika suteikia papildomą įspūdį. Nežinau…

Šį kartą atvirai tariu žodį – nežinau. Nežinau kodėl gyvenime ateina laikas, kai suvoki, kokią didelę reikšmę turi gamta tavo sielai. Nežinau ar visi sugeba tai pajusti. Tačiau tai reikėtų vertinti. Net jei ir sunku įsivaizduoti ką patiria kitas, Žemę gerbti privalu.

One thought on “Vienis

Leave a comment