Žmonės, iš kurių tyčiojasi yra labai nuskriausti. Tačiau tie, kurie bendrauja su jais taip pat nukenčia. Kodėl?

Paimkime elementarų pavyzdį – šuo. Šuo, kuris buvo skriaudžiamas ir mušamas savo šeimininko ar svetimo žmogaus galiausiai suagresyvėja ir pradeda kandžiotis. Jis tokiu būdu ginasi. Net kai šunį priglaudžia ir paima geri žmonės prireikia daug laiko šuniui SUPRASTI, kad jis skriaudžiamas nebebus.

Panašiai yra ir su žmonėmis, kurie tampa patyčių objektu. Nori ar ne jie galiausiai pradeda gintis. Tačiau jie ginasi net ir tada, jei kas nors juos draugiškai sukritikuoja. Tokie žmonės jautriau reaguoja į kitą nuomonę ir ypač sunkiai į tą, kuri prieštarauja jų įsitikinimui. Kadangi jiems atrodo, kad juos taip žemina. Taigi, tokiems žmonėms sunku, nes jie yra dar neatleidę savo skriaudėjams ir nešiojasi pyktį giliai viduje.

Kodėl sunku tokių žmonių draugams? Nes tu žinai, jog tavo nuomonė gali būti ne taip suprasta, o bet kokia nuomonė priimta kaip jų puolimas. Taip, prie nuskriaustų žmonių reikia taikytis ir net labai. Tačiau ne visada ir tai pavyksta…

Todėl jeigu Jums teko patirti patyčias, ATLEISKIT skriaudėjams. Atleiskit, nes Jums nereikia nuo nieko gintis. Jūsų artimieji ir draugai nepuls Jūsų, o visada norės tik padėti. Tačiau reikia suprasti, kad kritika – kuri yra argumenuota – irgi reikalinga.