Mes visi kažkuriame gyvenimo etape norime prisiminti praeitį. Kai kada norime tiesiog į ją grįžti ir pastebėti kaip viskas vyko iš šono. Norime pajusti tą emociją kurią jautėme. Kitomis dienomis norime praeitį tiesiog pakeisti… Gailimes, jog pasielgėme vienaip ar kitaip. Aš daugiau nebenoriu galvoti ką galėjau padaryti geriau, todėl džiaugiuosi kiekviena savo buvusia gyvenimo akimirka. Vertinu tiek gėrį, tiek blogį. Tačiau aš labiausiai trokštu grįžti į praeitį ir peržiūrėti viską, tarsi kokiame filme. Išgyventi tai, ką išgyvenau. Tiesiog pajusti tas emocijas, kurios suteikė man siprybės. Ar ne keista pasiilgti tokių emocijų? Ar ne keista pasiilgti to, ko jau niekada nebebus?