Ar dažnai Tau būna keistų dienų? Keistomis aš vadinu tokias dienas, kai širdyje kirbžda nuojauta tarsi kažkas turi nutikti. Nežinai, ar gero, ar blogo laukti. Tačiau jauti – tuoj kažkas bus. Keistos dienos, kai Tau visata duoda ženklus. Aišku, aš dar ženklų nelabai suprantu. Tačiau papasakosiu, kas vyko mano gyvenime pastarosiomis dienomis.
Praeitą ketvirtadienį, neįprastai, važiavau į atsiskaitymą. Neįprastai, nes atsikėliau su ką tik minėta keista nuojauta ir dėl to, kad važiavau į atsiskaitymą man neįprastu laiku. Žinoma, viskas vyko sklandžiai. Gavau dešimt. Tačiau manyje nebuvo nė lašelio džiaugsmo. Iš sunkaus atsiskaitymo – dešimt!! 💯 O mano mintys: “nesuprantu, kodėl gavau dešimt. Neverta aš to pažymio”. Paskambinau mamai ir ji pasakė, kad nupirko man kažkokį pyragėlį. 🍰 Galvoju – nuvažiuosiu pas ją. Taip norėjosi kažko saldaus. Ir mano grįžimas namo tapo neįprastas. Kaip ir visa kita tą ketvirtadienį. Išlipau dar ne toj stotelėje, 😰 ėjau pėsčiomis iki reikiamos stotelės ir eidama link tos stotelės panorau eiti ne šaligatviu, o medžių takeliu virš šaligatvio. Einu ir tai ką pamačiau – mane sustingdė. 🙊
Priešais akis negyvas kranklys ar varna, tiksliai net nepamenu. Pamenu tik juodą, didžiulį pritrėkštą paukštį. Nežinau kokiu būdu jis atsirado tarp medžių ant žolės, bet buvo nejauku. Greit praėjau ir supratau, kad tai nėra šiaip sau. Kranklys/varna yra mano taip vadinamas spirit animal – dvasios gyvūnas. Jeigu kartais nesupranti, kas tai yra, patariu pasiskaityt internete, bet geriausia informacijos ieškot angliškai. 😊 Taigi, kiekvienas iš mūsų turime tą dvasios gyvūną. Ir kai aš pamačiau jį negyvą, mane apėmė toks išgąstis. Ar ta nuojauta, kuri lydėjo mane visą dieną ir buvo dėl šio paukščio? O galbūt mano nuojautą šis paukštis tik patvirtina ir atsitiks kažkas labai negero? Įsijungiau google ir pradėjau ieškot. Kiek prisimenu, negyvas dvasios gyvūnas turi tris reikšmes, bet visų jų nevardinsiu. Galiu pasakyt, kad man tikriausiai tai buvo perspėjimas, nes praėjus penkioms dienoms įvyko tikrai neapsakomas dalykas…. 😱
Nenoriu smulkintis į detales, bet buvo maždaug taip: jungiau elektrinį prietaisą į rozetę. Tik staiga – tamsa. Dingo visa elektra namuose. Šiaip ne taip tamsoje susiradau telefoną ir skambinu mamai. Nesupratau ką daryt. Mama pasakė, kad tikriausiai išmušė saugiklį. Aš buvau šoke, o mano smegenys neveikė. Juk tam, kad išmuštų saugiklį reikia stiprios elektros iškrovos.. Nieko neklausinėjus nuėjau pas kaimynę, kad padėtų man šiuose reikaluose. Šviesa ir visa elektra vėl buvo įjungta. Na ką gi. Antras bandymas. Kišu elektros prietaisą į rozetę, kai staiga pokšt ir žiežirba elektros iš to prietaisos laido. 🔌 Numečiau kištuką ir tiesiog sustojau akimirkai… Kas po galais čia darosi.. 😨
Tik praėjus keliom minutėm susivokiau, kad aš galėjau numirti. Lengvai ir beprasmiškai. Būti nutrenktai 220v elektros srove….
Dar iki dabar nesuprantu, kodėl man taip nutiko. Bet esu dėkinga angelui sargui, visatai, Dievui. Čia stebuklas, kad viskas gerai baigėsi. Ar manyje kažkas labai pasikeitė – nepasakyčiau. Aš tobulėju ir keičiuos visąlaik. Tačiau tik supratau viena. Daugiau savo laiko veltui nešvaistysiu ⏰… Jis per daug brangus ir svarbus. Per daug svarbus ir brangus pats gyvenimas..
Ir vienas dalykas, kurį irgi supratau – nėra taip, kad tik Tau visata siunčia ženklus, kai kada Tu pats būni ženklu.

