Sonetas sukurtas apie 2017-2018 Aistra Žvilgsnis užburia, o siela vėl svajoja. Toks aštrumas ir jėga tiesiog užburia. Nežinau, kodėl neleidi prie tavęs priartėti. Aš ne tavo avelė. Ir tu ne vilkas. Visa tai man palieka žymę. Tavo judesiai, mimika ir … Continue reading Sonetas – Aistra
Manyje skraido drugelis. Jis naršo tarp venų. Atsargiai krutina sparnelius. Atrodo kaip nekaltas kutulis. Sugriebus drugelį pasigailėsi. Jis išskleidžia aštrius nagus. Išlenda ilgos vampyro iltys. Raudona pavirsta juodu. Plėšo iš vidaus tartum tigras. Plėšrūnas, kuris valgo šviežieną. Ištrykšta ne kraujas, … Continue reading Vidinė tiesa
Per mažą durų skylutę – slepiasi. Slepiasi kito žmogaus gyvenimas. Pro mažą pasaulio duobutę – tiksi. Tiksi kiekvieno žmogaus širdutė. Nori pasižiūrėti ir atskleisti. Išrėkti apie tai, ką ten matai. Nori pasilenkti ir pagriebti. Išdainuoti, tai ką ten girdi. Tačiau … Continue reading Ten…
Į poetus nepretenduoju, bet ne visada pamąstymai padeda išsikalbėti, todėl kuriu ir eilėraščius arba sonetus. Šį sonetą sukūriau įkvėpta draugės, su kuria mąstėm, kas ta meilė? Kiek reikia laiko, kol supranti, kas ta meilė.Kiek reikia kančių, kol aišku, jis ne … Continue reading Meilė?!
Tai Žudau. Viską, kas manyje gyva. Jaučiu. Jėgos senka ir siela dingsta. Ateina. Jei ne tamsa, tai tik blogiau. Žudau. Nes nebematau prasmės. Jaučiu. Kol kas manau, kad nieko. Ateina. Ar tik ne tavo mirtis? Stengiausi laikytis tvirtai. Stovėjau, kovojau, … Continue reading TAI
Kodėl gražinam karą?Kodėl jis tapo toks svarbus?Negi neužtenka asmeninių karų?Su kuriais susiduriame kartu? Išplėšti iš vidaus mano širdį.Trokšta kardo kirtis.Čiupinėti mano kraują ir verkti.Dėl mergelės mirties. O kai numirsiu prakeiksiu pasaulį.Juokauju. Taip daryti negalima.Privaloma siųsti šviesą ir šilumą.Žudikams, vagims ir … Continue reading Karas
*** Jeigu reikėtų apibūdinti rudenį, Nedrąsiai pradėčiau – gražu. Bet vaikščiojant Vilniuje vakare. Pamatai ne tik tai kas gražu. Magiškas vaizdinys apšviestas lempų. Krentanti šviesa ant rudų lapų. Visame šūsnyje galėtum maudytis. Kvepėtum tikru, sausu rudeniu. Atrodo lyg nutapyta kruopštaus … Continue reading Voras
2019-II-26 Kiek matai aplinkui save gamtos? Kiek matai skraidančių sielų? Ar žinai, kad visa tai jungtis? Viskas, kas gyva yra visata. Paliesk, tą mažytį vabalėlį. Įkvėpk ežero vandens gaivumo. Paliesk tą medžio gabalėlį. Pajausk pušų ir samanų tyrumo. Ar žinai, … Continue reading Galaktika
Spartinu žingsnį ir dairausi.Vis atsisuku atgal – bijau.Vejasi mane tamsus šešėlis.Tuoj per galvą trinktelės stipriau. Nekenčiu šių situacijų.Kasmetinių įšventinimų.Kai reikia pastoviai bėgti.Pasislėpti ir nurimti. Trenkia ilgas žaibas priešais.Elektros šaknys dalijas.O aš stoviu ir meldžiuos.Prašau, tik noriu būti gyvas. Ištinka mane … Continue reading Audra
Muzikos garsai liejasi lašeliuose. Šokinėja natos mano venose. Ar žinai, kokią melodiją dabar groju? Giedros vasaros vakaro mistišką dainą. Įsivaizduoju mus kalnuose. Aukščiau už visus pasaulyje. Įsivaizduoju mus miškuose. Skraidančius tarp paukščių danguje. Tas stiprus ilgesys neduoda ramybės. Mėnulio pilnatis … Continue reading Tau
Egle Ku 