Į poetus nepretenduoju, bet ne visada pamąstymai padeda išsikalbėti, todėl kuriu ir eilėraščius arba sonetus. Šį sonetą sukūriau įkvėpta draugės, su kuria mąstėm, kas ta meilė?

Kiek reikia laiko, kol supranti, kas ta meilė.
Kiek reikia kančių, kol aišku, jis ne tavo.
Kai pagaliau pradedi perprasti,
Tada viskas pasidaro paprasta.

Meilė tai ne užuominos.
Meilė tai drąsumas ir tikrumas.
Kai stovi po lietum ir žinai, tau nešalta.
Kai stovi šalia ugnies ir jauti, tu nesudegsi.

Kiekvienas subręstam skirtingai
Todėl ir suprantam viską kitaip
Tačiau meilei patinka žaidimai,
Todėl nebijok, pabūk kauliuku.

Kai jau žinosi – čia žvaigždžių lemtis
Tik drąsiai pirmyn. Tu turi ko reikia.