Labas.

Naujuosius metus noriu pradėti nuo knygos aprašymo. Pasirinkau šią knygą, būtent dėl to, kaip ji paveikė mano 2019 metų galą.

Colleen Hoover – Slemas.

Vieną gražų gruodžio vakarą nusprendžiau nueiti į biblioteką. Visai ekspromtu. Žinojau, kad noriu lengvo skaitalo ir keletą rimtesnių knygų. Pasiėmiau P. Coelho, Sofoklį ir Šekspyrą. Bet niekaip negalėjau rasti kažko lengvesnio. Ėjau per lentynas ir mano akį patraukė žodis Slemas. Kadangi pati rašau poeziją, šis žanras mane ypač sudomino. Pavarčiau ir pamačiau, kad knygoje yra eilių. Gale aprašymas kaip tik žadėjo tai ko norėjau – lengvas romanas ir panašiai. Todėl ir nusprendžiau pradėti skaityti nuo šios knygos. Kur mane tai nuves net negalėjau pagalvoti.

Esu skaičiusi tik porą knygų, kurios yra mane pravirkdžiusios ir tai dažniausiai knygos gale. Ši knyga, kuri atrodė lengvas skaitalas, palyginus su kitomis, man buvo sunkiausia skaityti. Pradėjau verkti jau įpusėjusi ir niekaip negalėjau atsiplėšti nuo istorijos. Nuo jos tikroviškumo ir pajautimo. Tuo metu kai ją skaičiau, gyvenime analizavau tam tikrus dalykus, ir būtent šioje knygoje radau apie juos atsakymus. Kas gali pagalvoti, kad rasti atsakymų gali ir knygoje… Knyga labai palietė mane ir patvirtino tai, ką aš maniau esant tiesa…

Todėl noriu skirti dėmėsį šiai knygai, nes ji to verta. Ja verta pasidalinti ir verta, kad kada nors gyvenime būtų sukurtas filmas. Tikrai to linkiu ir norėčiau net pati prisidėti prie filmo įgyvendinimo.

Tai nėra lengvas romanas. Tai nėra kažkokia banali istorija. Tai gyvenimas, realybė, jausmai, filosofija ir svarbiausia – poezija.

Man asmeniškai poezija yra labai svarbus dalykas, todėl ir knyga kitaip mane palietė.

Kartu knygoje įtraukta ir muzika.

Na žodžiu, muzika, poezija, meilė. Skausmas, tiesa, mirtis ir visi kiti dalykai. Net rašant kaupiasi ašaros.

Labai rekomenduoju paskaityti. Netgi jei įmanoma įsigyti, nes knyga tarsi vaistas. Vaistas nuo šaltumo ir nedėkingumo.

Būtent ši knyga priminė, kaip reikia dėkoti gyvenimui už tai ką turi, nes vieną dieną, gali visko netekti. O blogiausia kai netenkame patys savęs.