Kalėdos

Labai retai susimąstai, ką Tau gyvenimas dovanoja.
Retai suvoki, kad ne viskas būna taip paprasta.
Įvertini tik tada, kai prarandi?
Tačiau taip jau manyti lygu klysti.

Žmogus dabar aklas – jis nemato šviesos.
Tik per Kalėdas ateina nušvitimas.
Žmogus dabar silpnas – jis neturi jėgos.
Tik per šventes ateina stiprumas.

Kai žinai, kad negali būti silpnas, nes kitiems blogiau.
Kai žinai, kad neesi aklas, bet nenori matyti.
Negi tik per Kalėdas visi tampa vargšais?
Negi tai ima tapti pajuokos objektu?

Ar dovanojam dovanas tik per šventes?
Ar sakom, jog mylim tik per progas?
Ar padedam kitiems tik kai nebėra išeities?
Ar tikrai jaučiam, ką jaučia kitas?

Kalėdos – stebuklų metas.
Tačiau stebuklai įvyksta kasdien.
Argi ne?