Kai galiausiai visko nebetenki, tuomet supranti, kad iš tikrųjų turi viską.
Tu turi viską prarasti, vien tik tam, kad atrastum.
Man labai patinka dabartinis laikas.
Kai meilė žodis nebetikras.
Man patinka jog nebelanko kančia.
Ta pati su kuria tapo viskas prarasta.
Pamatyti ir mylėti žmogų už tai, koks jis yra.
Štai kur mano silpnybė ir žavesys.
Nereikia mano širdies užkariauti.
Nes jos paprasčiausiai nebėra.
Mano širdis nebeskirta niekam.
Sudužusiam ir kritusiam. Tikram ir atviram.
Aš priimu tuos, kuriem reikia pagalbos mano.
Kartu ištraukiu juos iš sapnų pasaulio.
Man nereikia, kad kažkas įtikinėtų:
Jog kažkas yra ar kažko nėra.
Pasaulis yra ir tuo džiaugiuosi aš.
Esmė paprastume, mūsų esybėje.
Tik tada atsiveria akis. Viską matanti.
Tuomet atsiveria paslaptis Tave nugriaunanti.
Egle Ku 