Supintas voratinklis ant kurio tupi…
Tupi voras juodas ir neskoningas.
Ant sidabrinio lašeliais papuošto tinklo.
Tupi gyvastis norinti išgyventi.
Papūtus vėjui tinklą supurto.
Supurto didelė ir galinga jėga.
Tačiau voras nebijo, nes žino.
Į jo tinklą papuls greit musė lemta.
Vėjo stiprumas taršo voratinklį.
Visi lašeliai nukrenta į žemę.
Ant žemės išdegusi žolė tik ir laukia.
Kada sulauks bent trupinėlio vandenio.
Kai musė patenka į spąstus,
gražusis tinklas suyra.
Juk labai dažnai tai, kas gražu.
Vėliau atitinkamai tampa baisu.
Tačiau nors musė ir atiteko vorui,
lašeliai atiteko žolei.
Todėl viskas teisinga.
Vienas miršta, kitas atgyja.
